Leisti

Prasidėjus pasaulinei pandemijai, įvairiems verslo sektoriams teko greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų – stebint globalios ekonomikos rezultatus, atrodo, kad prisitaikymas pavyko. Kartu tai lėmė, kad darbiniai susitikimai ir svarbios derybos iš dalies buvo perkeltos į nuotolines interneto platformas. Įvairių sričių ekspertai pabrėžia, kad verslo kelionės tikrai nepranyks, jos tiesiog keičia savo formatą, keičiasi planavimo procesas, strateginė svarba.

Verslo kelionių aktualumas nedingsta

Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad, stebint aviacijos srautus, būtų naivu tikėtis staigaus verslo kelionių srauto atsigavimo, tačiau atsigavimo pradžia jau ryškiai matoma, o tradicinės oro bendrovės palaipsniui didina skrydžių dažnumą į didžiuosius Europos aviacijos centrus, per kuriuos keliauja daugiausiai verslo keliautojų.

„Gal ir išmokome nuotoliu atlikti darbus, kurių neįsivaizdavome galintys atlikti be žmogaus prisilietimo, tačiau, matome, kad paklausa verslo kelionėms sugrįžta. Tam yra tikrai daug priežasčių ir apie jas daug kalba verslo psichologai, viena pagrindinių – noras strategiškai svarbius sprendimus priimti tiesiogiai, išvengiant tarpininkų, techninių trukdžių, jaučiant tai, ką nori pasakyti verslo partneriai“,- sakė A. Stikliūnas.

Tokiam požiūriui pritaria ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė. Jos teigimu, palyginti su nuotoliniais susitikimais, verslo kelionės suteikia pranašumą derybose.

„Nuotoliniuose susitikimuose vis tik nepavyksta pasiekti maksimalaus rezultato ar perteikti visų, mus dominančių aplinkybių. Internetinės priemonės neperduoda mūsų nusiteikimo, kūno kalbos ar akių kontakto. Be to, gyvuose susitikimuose daugiau neformalaus bendravimo, kuris prisideda prie geresnio rezultato,“ – sako Ž. Gavelienė.

Jos manymu, šiuo metu nėra tvirtų įrodymų, kad ateityje gyvus verslo susitikimus pakeistų internetiniai susijungimai, todėl reikėtų ruoštis tam, kad verslo kelionių skaičius nuosekliai augs.

Kinta verslo kelionių formatas

Pasak NTVA prezidentės Žydrės Gavelienės, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kinta ne verslo kelionių svarba, bet jų formatas.

„Populiarėjant hibridiniam darbo modeliui geografiniai apribojimai nebėra tiek svarbūs, kaip anksčiau. Todėl dabar įmonės vis dažniau renkasi verslo keliones, kurių metu darbuotojai susirenka į vieną vietą, pabūna tam tikrą laiką ir grįžta į savo darbo vietas. Tai nebėra tik susitikimai ar pasitarimai, bet, pavyzdžiui, auga darbostogų paklausa. Tokios kelionės taip pat tampa savotiškais renginiais, kurių metu darbuotojai pamini svarbią įmonės sukaktį ar produkto paleidimą,“ – sako NTVA prezidentė.

Ji taip pat priduria, kad pandemija paskatino keisti ne tik kelionių pobūdį, bet ir trukmę.

„Šiandien turime labai mažai verslo kelionių, kurios trunka vieną dieną. Jeigu kalbame apie keliones, kurios orientuotos į pasitarimus, tai dabar laukiama, kol susikaups daugiau klausimų ir tada vykstama kelioms dienoms. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dar ne visi skrydžių grafikai atsistatė, nuolat kinta COVID prevencijos reikalavimai: pavyzdžiui, dėl testavimo, saviizoliacijos. Todėl keliaujantieji verslo reikalais dabar vyksta ilgesniam laikui – taip atsiranda daugiau lankstumo planuojant darbinius susitikimus,“ – teigia Ž. Gavelienė.

A. Stikliūno teigimu, pasikeitimas stebimas ir kalbant apie krypčių populiarumą.

„Tai, ką anksčiau buvome įpratę laikyti išskirtinai verslo kelionių ar išskirtinai poilsinių kelionių kryptimis, nebėra taip ryšku. Didelė dalis išmoko dirbti nuotoliniu būdu, todėl pasirinkus egzotišką kryptį vykstama darbuotis. Tuo tarpu atostogoms keliautojai renkasi Jungtinę Karalystę, Vokietiją ar Prancūziją – dieną dirba, o po darbo valandų vyksta susipažinti su vietove. Keliaujantys gyventojai prisitaikė prie aplinkybių ir tos skirtys ėmė nykti. Keičiasi ir verslo kelionių planavimo laikas. Iki pandemijos verslo kelionės buvo planuojamos prieš kelis mėnesius, dabar verslo keliautojai keliones planuoja likus dviems ar net vienai savaitei iki skrydžio,“ – sako A. Stikliūnas.

Reikalingas sprendimų priėmėjų įsitraukimas

Ekspertai pastebi, kad nemažai įmonių, kurių darbuotojai keliavo 2019 metais - jau atnaujino darbines keliones, tačiau šiuo metu planuodami keliones darbdaviai turi atsižvelgti ne tik į laiką, bet ir pandemijos valdymo reikalavimus.

„Prasidėjus pandemijai verslo kelionės visiškai sustojo 18 mėnesių. Dabar jau pastebime atsigavimą, tačiau vykdami į kelionę verslo atstovai turi įvertinti ne tik planuojamų susitikimų kiekį, bet ir COVID reikalavimus, kuriuos taiko šalys. Šiuo metu keliaujantys darbo reikalais renkasi tas kryptis, kurios taiko lanksčią skiepų ir testavimo politiką,“ – sakė Ž. Gavelienė.

Ji pastebi, kad norint tapti verslo susitikimams patraukia kryptimi, būtini tokie pandemijos valdymo reikalavimai, kurie leistų į šalį atvykti kuo didesnei daliai žmonių.

„Dabar darbinės kelionės dažniau rengiamos Europos Sąjungos viduje. Taip tiesiog paprasčiau, kadangi turime Europos skaitmeninį sertifikatą. Tačiau verslams reikia kontaktų ir su kitomis rinkomis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Azijos šalimis. Tam padėtų lankstesnės atvykimo sąlygos. Pavyzdžiui, kai kurios ES šalys narės renkasi pripažinti ir tas vakcinas, kurios naudojamos už Europos Sąjungos ribų. Todėl siekiant plėsti verslo kelionių geografiją reikia ir sprendimų priėmėjų įsitraukimo.“ – teigė NTVA prezidentė.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021 12 14

Susijusios naujienos

Kauno oro uoste plečiamas elektromobilių įkrovos stotelių tinklas
Plačiau
Vasaros pradžios Lietuvos oro uostų statistika dėl atšaukiamų skrydžių – didesnių iššūkių nekyla, situacija panaši į 2019 metus
Plačiau
Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų teisinės formos keitimo į akcinę bendrovę terminas atidedamas
Plačiau
Lietuvos oro uostams laikinai vadovaus Aurimas Stikliūnas
Plačiau
Atgal