Leisti

Siekiant pagerinti keleivių patirtį, didinti oro uostų operacijų efektyvumą ir modernizuoti procesų valdymą,  visuose trijuose Lietuvos oro uostuose šią savaitę baigta diegti nauja oro uosto operacijų valdymo sistema. Jos vieną iš dalių keliautojai dažniausiai mato ekranuose, ieškant informacijos apie skrydį, nusileidusį lėktuvą ar bagažo atsiėmimo juostą. Sistemos diegimas visuose oro uostuose pradėtas dar 2019 metais, į ją investuota 1,3 mln. eurų.

Naująją sistemą įrengė viena didžiausių aviacijos informacijos ir valdymo sistemų diegėjų pasaulyje „SITA“. Veikdama globaliai, bendrovė savo paslaugas teikia daugiau nei 2,5 tūkst. klientų visame pasaulyje.

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose įdiegta sistema suteiks galimybę užtikrinti efektyvesnę operacijų veiklą, kadangi skrydžių informacija bus automatiškai gaunama iš visame pasaulyje plačiai naudojamų aviacinių platformų. Iki šiol visuose trijuose oro uostuose veikė skirtingos operacijų valdymo sistemos, kurių administravimas buvo sudėtingas ir imlus laikui.

Naujoji operacijų valdymo sistema visuose Lietuvos oro uostuose pakeis buvusias aštuonias skirtingas sistemas ir taip leis taupyti resursus.

Naujoji sistema suteikia galimybę, operatyviai priimti sprendimus, automatiškai paskirstyti oro uosto resursus (priskirti skrydžiui registracijos stalus, vartus, bagažo atidavimo juostas, kitą oro uosto infrastruktūrą), užtikrinti sklandų oro uostų operacijų planavimą, daugelio rodiklių įgyvendinimo sekimą,  vieningus procesus ir principus visuose trijuose oro uostuose.

Lietuvos oro uostuose įdiegus naująją operacijų valdymo sistemą, kartu įdiegtas ir skrydžių valdymo bei atvaizdavimo funkcionalumas FIDS (angl.: „Flight Information Display System“). Skrydžių informacija bus rodoma ekranuose visose terminalų vietose. Keliautojai, kurie keliavo per Lietuvos oro uostus pastarąsias savaites – jau turėjo pastebėti pasikeitusį ekranų dizainą, informacijos pateikimą.

Ekranuose keleiviai realiu laiku matys svarbiausią informaciją apie įlaipinimo vartus, atvykimo ir išvykimo laikus, pranešimus apie galimą skrydžių vėlavimą ar atšaukimą, bagažo atsiėmimą, kitą aktualią kelionių informaciją.

Verta paminėti, kad iš naujosios operacijų valdymo sistemos skrydžių informacijos duomenys bus perduodami ne tik į keleiviams matomus skrydžių informacijos atvaizdavimo ekranus, bet ir į Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų tinklalapius, oro uostų vidines sistemas. Taip pat šios sistemos suteiks galimybes skrydžių duomenų pasidalinimui su suinteresuotomis šalimis, jei toks poreikis būtų, tarkime, dėl saugumo reikalavimų (Oro navigacija, Lietuvos Policija, antžeminių paslaugų aptarnavimo tarnybos ir kt.).

Pasak Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, patogus ir funkcionalus keleivių informavimas yra labai svarbus šiuolaikiniam oro uostui. O būtent informacinės sistemos įdiegimas pagerins keleivių aptarnavimą, padės efektyviai valdyti keleivių srautus ir didins oro uosto operacijų efektyvumą.

Jo teigimu, naujoji FIDS sistema skirta ne vien skrydžių informacijai pateikti keleiviams, kartu tai yra didelio operacijų oro uostuose komplekso simbolis.

„Mums iš esmės labai  svarbu įvairių sistemų integralumas, procesų skaitmenizavimas, operatyvumas. Visuose trijuose oro uostuose turime daugiau nei 200 informacinių ekranų, kurie turi būti suderinti bendroje sistemoje, jie turi užtikrinti, kad visa svarbi informacija būtų rodoma reikiamu laiku, reikiamoje vietoje ir teisingai informuotų keleivius. Esame tikri, kad pagal naujausius reikalavimus įdiegta skrydžių operacijų sistema padės efektyviau valdyti ir administruoti visą oro uostų operacijų kompleksą“, – sako D. Čiuplys.

Sutartis dėl skrydžių operacijų valdymo sistemos įdiegimo su „SITA“ pasirašyta 2019 metais.

Įdiegus modernesnę skrydžių informacijos sistemą, šią savaitę Vilniaus oro uoste taip pat išjungiamos senosios skrydžių informacijos švieslentės, kurios buvo sumontuotos 2007 metais. Į šias švieslentes visa skrydžių informacija būdavo įvedama rankiniu būdu.

Apie Lietuvos oro uostus  

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. Skrydžių. 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021 03 19

Susijusios naujienos

Palangos oro uosto rekonstrukcijos projektas Latvijos statybos apdovanojimuose: oro uosto rekonstrukcija pripažinta geriausiu inžineriniu projektu
Plačiau
Naujajame Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminale planuojami aplinkosauginiai sprendimai: nuo išmanaus apšvietimo iki beveik 7 kartus mažesnio CO2
Plačiau
Aviacija atsigauna sparčiau nei tikėtasi: vasarį Lietuvos oro uostuose pavyko atstatyti 90 proc. keleivių srauto
Plačiau
„LOT Polish Airlines“ plečia veiklą Vilniaus oro uoste: nuo kovo pabaigos pridės papildomų skrydžių tarp Vilniaus ir Varšuvos
Plačiau
Atgal