Vilniaus oro uostas, priklausantis Lietuvos oro uostų tinklui, paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą ir pradeda ieškoti rangovo, kuriam bus patikėta statyti naująjį keleivių išvykimo terminalo modulį šiaurinėje oro uosto dalyje. Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1200 keleivių per valandą iki 2400.
Kartu su naujojo terminalo statyba bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, žymiai pralaidesnė transporto schema. Visiems šiems darbams įgyvendinti Vilniaus oro uostas jau paskelbė viešąjį pirkimą ir šiuo metu dairosi tinkamiausio partnerio.
„Naujasis pastatas bus A++ energinės klasės, o tvari statyba lemia geresnius eksploatacinius parametrus, didesnę ilgalaikę grąžą, atsakingą požiūrį į aplinką ir žmogaus sveikatą. Siekiame, kad naujasis terminalo pastatas turėtų „BREEAM Good” lygio sertifikatą. Oro uostas yra netradicinė, ypatingos saugos ir atidumo reikalaujanti vieta, tad atitinkamos sąlygos numatomos statybų rangovui, statybų metu bus būtina užtikrinti dabartinio terminalo ir infrastruktūros nenutraukiamą veiklą bei atitinkamą keleivių komfortą. Statybų kokybė ir terminai yra vieni iš esminių projekto tikslų, todėl siekiame sudaryti konkurencingas sąlygas rinkos profesionalams atrinkti bei užtikrinti patyrusio inžinerinio personalo dalyvavimą statybos darbų organizavime bei priežiūroje“, – paskelbto viešojo pirkimo sąlygas komentuoja Lietuvos oro uostų Projektų valdymo skyriaus vadovas Arnas Dūmanas.
Naujasis keleivių išvykimo terminalas įsiterps tarp dabartinio ir VIP terminalo su konferencijų centru.
Naujasis pastatas bus dviejų aukštų, jo pirmajame aukšte, kaip planuojama, veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių ofisai.
Pastato rytinėje dalyje projektuojami techniniai plotai – bagažo patikros ir rūšiavimo, inžinerinių sistemų patalpos, bus įdiegta naujausia įranga. Antrajame aukšte ketinama įkurti jaukią saugumo patikros zoną ir išvykimo bei atvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams. Su dabartiniu keleivių terminalu naujasis bus sujungtas erdvia galerija, kuri užtikrins komfortišką susisiekimą tarp terminalų. Naujasis terminalas turės ir dvi naujas galerijas, per kurias dalis keleivių galės būti laipinami tiesiai į lėktuvus.
Teigiama, kad tiksli projektui įgyvendinti reikalingų investicijų suma paaiškės po viešojo pirkimo.
Pasak Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento direktoriaus Dainiaus Čiuplio, naujojo terminalo statybos yra vienas iš oro uosto rekonstrukcijos etapų, kuris yra būtinas, siekiant aptarnauti augančius keleivių srautus, gerinti keleivių patirtį ir didinti oro uosto pajėgumus.
„Vilniaus oro uostas jau prieš pandemiją buvo pasiekęs projektines pajėgumų ribas, taigi plėtra mums ir keleiviams yra labai svarbi. Naujasis terminalas praplės su tiesiogine veikla susijusias oro uosto operacines ir technologines galimybes, leis padidinti neaviacinių paslaugų asortimentą. Tolimesnėje perspektyvoje, galėsime lengvai inicijuoti kokybinius pokyčius ir diegti naujus patobulinimus dabartiniame terminale“, – sako D. Čiuplys.
Anot oro uostų atstovų, naujo išvykimo terminalo statybos Vilniuje yra labai svarbios ir tarptautinės oro uostų konkurencijos kontekste – Rygos, Talino ir Varšuvos oro uostai taip pat intensyviai investuoja į savo infrastruktūrą, didina savo įtaką ir galimybes regione.
Vilniaus oro uostas naujojo terminalo statybų rangovą tarptautinio viešojo pirkimo būdu planuoja išsirinkti iki 2022 metų vidurio ir iškart pradėti darbus.
Baigus rangos darbus, naujasis terminalas keleivius galėtų priimti jau 2024 metų antroje pusėje.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.