Lietuvos oro uostai tęsia neaviacinių paslaugų plėtrą ir pristato elektroninę verslo partnerysčių platformą pavadinimu „Verslodromas“, kurioje centralizuotai ir aiškiai pristatoma visa reikalinga informacija, skirta ieškantiems galimybių pradėti verslą šalies oro uostų valdomose teritorijose ar pastatuose. Anot Lietuvos oro uostų atstovų, platformoje verslai gali rinktis nuomai iš daugiau nei 80 tūkst. kvadratinių metrų esamų plotų tiek patalpų viduje, tiek greta oro uostų.
Specialiame polapyje pateikiama visa informacija apie Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose potencialius nuomai plotus, apimančius automobilių stovėjimo aikšteles, patalpas oro uostų terminaluose, sandėliuose bei kitus objektus. Taip pat pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.
Polapyje taip pat galima užpildyti idėjos registracijos formą ir sulaukti operatyvios oro uostų specialistų konsultacijos su nuomos objektais ir veikla susijusiais dažniausiai užduodamais klausimais.
Specialų projekto polapį verslo atstovai gali rasti čia.
„Šio projekto tikslas yra pakviesti verslus bendradarbiauti srityse, kurios nebūtinai susiję su keleivių aptarnavimu. Lietuvos oro uostai valdo daug įvairios paskirties infrastruktūros, kuri gali būti panaudota alternatyviai veiklai, ypač šiuo laikotarpiu kai oro uostu veiklos apimtys yra ženkliai sumažėjusios. Esami atviri visoms idėjoms - nuo aikštelių nuomos vairavimo mokykloms ar statybinės technikos saugojimui iki masinių renginių organizavimo po atviru dangumi ateityje. Vertinat pateiktus pasiūlymus, pirmumas bus teikiamas naujoms, oro uostuose dar neįgyvendintoms, idėjoms, todėl iš verslininkų tikimės kūrybiškumo ir nestandartinio požiūrio. Iš savo pusės pažadame konsultacijas dėl įgyvendinimo galimybių techninę pagalbą ir aišku palankią partneriui kainodarą plotų nuomai“, - sako J. Stepšys.
Jis atkreipia dėmesį, kad idėjos dėl tradicinių paslaugų, tokių kaip automobilių stovėjimo paslaugos ar automobilių nuoma, kurios oro uostuose teikiamos seniai, nebus vertinamos. Nuomojamų objektų subnuoma taip pat negalima. Be to, pabrėžiama, verslas oro uostų aplinkoje galės įgyvendinti tik tas idėjas, kurios nekelia rizikos skrydžių saugai ir aviacijos saugumui.
Įkvepiančios sėkmės istorijos
Lietuvos oro uostų ir originalias idėjas siūlančių verslų partnerystė jau turi sėkmingų pavyzdžių. Pirmojo karantino metu daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė „Kino pavasario“ įgyvendintas autokino projektas „Aerokinas“. Iš viso Vilniaus oro uosto perone rodyti filmų seansai sulaukė beveik 18 tūkst. žiūrovų. Projekto sėkmė plačiai nuskambėjo ne tik vietos, bet ir užsienio žiniasklaidoje.
Dar vienas sėkmingos partnerystės pavyzdys – „Amres Art“ potyrių erdvė, į kurią keliautojai mielai užsuka laukdami savojo skrydžio. Ši erdvė tapo mėgstamu keleivių lankymosi objektu ir tuo pačiu padidino prekės ženklo žinomumą.
Nemažai projektų įgyvendinta bendradarbiaujant kartu su kino studijomis, reklamos agentūromis, panaudojant oro uosto infrastruktūrą kino filmų ir reklamų filmavimui.
„Šie pavyzdžiai yra keli iš daugelio sėkmingai įgyvendintų verslo partnerystės projektų. Tikime, kad galbūt jie įkvėps ir paskatins kitus verslus, kurie apie bendradarbiavimo galimybes iki šiol nebuvo susimąstę. Norime akcentuoti, jog ne vien galime pasiūlyti patrauklias sąlygas rinkoje, bet kartu esame lankstūs ir atviri įvairaus pobūdžio iniciatyvoms“, – apibendrina J. Stepšys.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.