Leisti

Apžvelgdami praėjusį laikotarpį, Lietuvos oro uostai skaičiuoja praėjusių metų neaviacinių paslaugų pajamas, kurios augo net 24 proc. ir 2019 metais sudarė 18 mln. eurų (2018 metais buvo 14,5 mln. eurų).

 

Neaviacinė veikla Lietuvos oro uostuose apima komercinių patalpų, pastatų bei žemės nuomą, parkavimo, komercinės reklamos, verslo klubo, greitosios patikros, renginių organizavimo ir kitas keleiviams bei verslui teikiamas paslaugas. Pajamos iš jų pernai sudarė beveik 37 proc. visų oro uostų sugeneruotų pajamų, 2018 m. jos sudarė 33 proc.

 

2019 metais itin augo (+45 proc.) pajamos iš komercinių patalpų nuomos, kuriose veikia įvairias paslaugas oro uoste teikiantys verslai – kavinės, parduotuvės, automobilių nuomos paslaugų teikėjai, bankai, kiti keleiviams skirtų paslaugų teikėja. Šiuo metu bendras nuomojamų patalpų oro uostuose plotas - apie 16 tūkst. kv. m. Pajamos gaunamos iš komercinių patalpų nuomos sudaro apie 62 proc. visų neaviacinių pajamų.

 

 „Prieš kelerius metus padarytas strateginis sprendimas į Lietuvos oro uostus pritraukti dar daugiau patyrusių prekybininkų, maitinimo operatorių, automobilių nuomos, parkavimo ir kitų paslaugų teikėjų, valdančių žinomus prekių ženklus, davė labai teigiamą rezultatą. Keleiviai atpažindami prekių ženklus ir gerai žinomus tiekėjus, drąsiau bei daugiau vartoja, nes žino, ko tikėtis, žino paslaugų teikimo standartus ir aptarnavimo kokybę. O didesni partnerių pardavimai lemia ir didesnį nuomos mokestį mūsų įmonei, dividendus į valstybės biudžetą“ - teigia Lietuvos oro uostų Komercijos departamento direktorius Justinas Stepšys.

 

J. Stepšys priduria, kad  pasiteisino taisyklė, jog stiprus prekės ženklas traukia kitą stiprų prekės ženklą, todėl Lietuvos oro uostai sulaukia vis didesnio susidomėjimo iš žinomų vietinių ir tarptautinių prekių ženklų atstovų bei juos valdančių rinkos lyderių. Sėkmingas bendradarbiavimas su neaviaciniais partneriais tiesiogiai daro teigiamą įtaką oro uostų  pelningumo rodikliams ir kuria tiesioginę vertę valstybei per sumokamus dividendus.

 

Prie gerų rezultatų ženkliai prisidėjo užbaigti investiciniai projektai. Vilniaus oro uoste užbaigtas prekybinių bei maitinimo patalpų plėtros projektas, atnaujintas bei išplėstas verslo klubas, įrengtos naujos video reklamos priemonės, užbaigta statyti daugiafunkcė parkavimo aikštelė, įrengta dar viena parkavimo aikštelė Kauno oro uoste.

 

Šiuo metu Vilniaus oro uoste vyksta VIP terminalo su konferencijų centru statyba, planuojama, kad šis projektas bus atidarytas pirmoje šių metų pusėje. Jau padarytos ir pirmosios rezervacijos renginiams. 

 

Lietuvos oro uostams labai svarbu, kad keleiviai galėtų naudotis plataus spektro ir šių dienų poreikius atitinkančiomis paslaugomis, todėl daug dėmesio skiriama keleivių poreikių tyrimams, konsultuojamasi su kitais oro uostais, analizuojamos prekybos centrų tendencijos, mokomasi iš jau įgyvendintų projektų, pasitelkiami oro uostų patirtį turintys tarptautiniai specialistai.

 

„Artimoje ateityje iki 2023 m. planuojame terminalų plėtrą Vilniaus ir Kauno oro uostuose, kuri leis padvigubinti komercinį plotą, pasiūlyti dar daugiau paslaugų bei geresnę patirtį keleiviams. Lietuvos oro uostų neaviacinių paslaugų struktūra ir veiklos modelis panašus į prekybos centrų veiklą. Įdomus faktas, kad priartėjome prie didžiųjų Lietuvos prekybos centrų generuojamų pajamų lygio, o kai kuriuos jau ir lenkiame,“ – komentuoja J.Stepšys.

 

Neaviacinių veiklų apimtys Lietuvos oro uostuose nuosekliai auga nuo 2014 m. kai visi trys oro uostai buvo sujungti į Lietuvos oro uostų tinklą - įmonės metinės neaviacinės veiklos pajamos išaugo daugiau nei du kartus. Ilgalaikis strateginis tikslas yra pasiekti, kad pusė visų pajamų būtų sugeneruota iš neaviacinės veiklos.

 

Apie Lietuvos oro uostus

 

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių. Šio žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 76 reguliariosiomis kryptimis į 51 miestą 26 šalyse.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020 01 27

Susijusios naujienos

Gyventojų apsaugai nuo triukšmo poveikio Lietuvos oro uostai gali skirti iki 5 mln. eurų
Plačiau
Vilniaus oro uoste spalio mėnesį fiksuotas rekordinis šių metų aptarnautų keleivių skaičius
Plačiau
Lietuvos oro uostų statistika: trečiasis šių metų ketvirtis toliau demonstravo aviacijos apimčių augimą
Plačiau
Turkija gerina rekordus ir lieka populiariausia atostogų kryptimi užsienyje: srautai šiemet lenkia net prieš pandemiją buvusį laikotarpį
Plačiau
Atgal