Leisti

Lietuvos oro uostų atstovai pristatė 2020 metų aviacijos sektoriaus prognozes, kurios rodo, kad po globalių pandemijos iššūkių keleivinės aviacijos itin spartus atsigavimas įvyks jau nuo šios liepos. Aviacijos ekspertų teigimu, nors bendri visų metų keleivių ir skrydžių skaičiai bus paženklinti minuso ženklu (palyginus su rekordiniais praėjusiais), tačiau oro bendrovių grįžimo planai ir pagreitis, su kuriuo atsistato reguliarių skrydžių rinka mūsų šalyje – nuteikia labai pozityviai, o liepos mėnesį Lietuvos oro uostuose numatoma jau net 70 skrydžių krypčių.

Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad keleivinė aviacija jau birželį pamažu įgauna pagreitį, nes mėnesinis keleivių srautas, atsispyręs nuo balandžio ir gegužės mėnesių dugno – auga ne procentais, o kartais.

„Nuolat bendraujame su oro bendrovėmis, kurios dar prieš pandemijos pradžią veikė visuose trijuose Lietuvos oro uostuose, todėl iš esmės džiugina tai, kad beveik visos jos jau veikia dabar arba grįš į mūsų oro uostus nuo liepos, išlaikys buvusias kryptis, o kai kurios net pridės naujų. Galima sakyti, kad kelionių oro transportu galimybės vėl pradeda atsistatyti į panašias apimtis pakankamai greitai“, - rezultatus komentuoja Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Po 2019 metų, kurie visiems Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai tiek bendro keleivių, tiek skrydžių skaičiaus prasme – šiais metais prognozuojama, jog per oro uostus turėtų keliauti apie 3 mln. keleivių arba maždaug perpus tiek, kiek praėjusiais.

„Liepa turėtų būti tas laikotarpis, kai pamatysime sparčiai atsigaunančią rinką visomis prasmėmis, apie grįžimus paskelbė jau beveik visos oro bendrovės, kurios veikė mūsų oro uostuose, o lygiagrečiai atsinaujina ir kai kurie užsakomieji skrydžiai atostogų kryptimis. Galima sakyti, kad „pavasarinė oro duobė“ sugeneravo daugiau nei pusantro milijono keleivių srauto praradimą, tačiau jau šių metų pabaigoje turėtume matyti, kad keleivių ir skrydžių srautas siekia apie 80 proc. praėjusių metų to paties laikotarpio lygio“, - teigia A. Stikliūnas.

Bendras skrydžių skaičius per šiuos metus turėtų sudaryti apie 38 tūkstančius, tai bus maždaug 39 proc. mažiau nei praėjusiais metais.

Ekspertai teigia, kad tokiu tempu visiškai atsigauti arba 2019-ųjų metų rekordinius srautus keleivinė aviacija turėtų pasiekti jau 2021 pabaigoje.

Lietuvos oro uostų atstovai tvirtina, kad skrydžių srauto atstatymas priklausys nuo to, kaip pasauliui toliau seksis tvarkytis su COVID-19 pandemija, tačiau toliau bus labai svarbi mūsų vykdoma skrydžių plėtros strategija, maršrutų skatinimas, nuolaidos rinkliavoms ir šalyje veikiančių partnerių (verslo, turizmo ir valstybinių organizacijų) įsitraukimas į aviacijos atsigavimo procesą bei parama.

 

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020 06 25

Susijusios naujienos

Marius Gelžinis: apie būtinybę investuoti į strateginę infrastruktūrą
Plačiau
Tris pagrindinius šalies oro uostus jungianti bei valdanti Lietuvos oro uostų valdyba balandžio pabaigoje išrinko naują pirmininką - juo paskirtas Arijandas Šliupas
Plačiau
Akistata su Covid-19: į Lietuvos oro uostus greitoji skubėjo daugiau kaip septyniasdešimt kartų
Plačiau
Gabenamų krovinių skaičius pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos oro uostuose šoktelėjo aukštyn
Plačiau
Atgal