Leisti

Susisiekimo ministerija įsipareigoja iki 2027 m. įgyvendinti viešojo transporto pertvarką – viešojo transporto priemones ir jomis keliauti reikiamą infrastruktūrą pritaikyti žmonėms, turintiems negalią,  ir tam tikslui investuoti ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Tokie veiksmai numatyti bendrame memorandume, kurį Susisiekimo ministerija, jai pavaldžios įmonės ir neįgaliuosius vienijančios organizacijos šiandien pasirašė specialioje ceremonijoje V. Kudirkos aikštėje Vilniuje.

Memorandume įsipareigojama užtikrinti, kad visos įsigyjamos naujos viešojo susisiekimo transporto priemonės (autobusai, troleibusai, traukiniai, keltai, pramoginiai laivai ir kt.) ir jomis teikiamos vežimo paslaugos būtų pritaikytos individualių poreikių turintiems žmonėms, o įrengiami nauji ar rekonstruojami transporto infrastruktūros objektai ir jų aplinka būtų pritaikyti įvertinant šiuos poreikius.

„Pasirašydami memorandumą, mes pripažįstame, kad, kalbant apie skirtingos galios žmonių galimybes, situacija transporto srityje yra vis dar nepatenkinama. Memorandumas siekia išspręsti šią problemą, tai svarbių darbų pradžia. Tikiu, kad Lietuva keičiasi, teisingumo ir empatijos daugėja, o požiūris į negalią turinčius yra labai svarbus mūsų brandos, žmogiškumo kriterijus“, – ceremoniją pasveikinusi sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Memorandumą pasirašiusios šalys pripažįsta, kad Lietuvoje kelių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūra tik iš dalies pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms. Neužtikrintas individualių poreikių turinčių žmonių visavertis judumas ir galimybė naudotis pritaikyta transporto infrastruktūra, transporto priemonėmis ir paslaugomis.

„Laisvė visiems judėti laisvai – vienas iš Susisiekimo ministerijos prioritetų. Pokyčius pradedame nuo savęs – prie memorandumo jungiasi ir visos susisiekimo srities įmonės. Specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikyta aplinka – autobusai, troleibusai, traukiniai, taip pat stotys, viešojo transporto stotelės – tai yra būtinos sąlygos, kurios turi užtikrinti specialiųjų poreikių turinčių žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime“, – po pasirašymo sakė memorandumo iniciatorius, susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ministras ceremonijoje pakvietė visas ministerijas ir privatų sektorių jungtis prie šios iniciatyvos ir aktyviai įgyvendinti pokyčius pritaikant transportą, pastatus ir infrastruktūrą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) viešajam transportui atnaujinti numatoma skirti 85 mln. eurų. ES 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu planuojama skirti apie 368 mln. eurų dviračių / pėsčiųjų takams ir darnaus judumo planams įgyvendinti. Iš viso iš abiejų šaltinių Susisiekimo ministerija miestų infrastruktūrai, kuri bus pritaikyta ir individualių poreikių turintiems žmonėms, sutvarkyti skirs daugiau kaip 500 mln. eurų. Lėšos bus panaudotos miestų gatvėms pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms, šaligatviams sutvarkyti, autobusų stotelių infrastruktūrai pritaikyti. Daug dėmesio bus skiriama darnaus judumo priemonėms ir eismo saugos priemonėms diegti pėsčiųjų ir dviračių takuose bei žaliųjų eismo saugos priemonių taikymui gatvėse. Numatyta įsigyti daugiau nei 800 elektra ir dujomis varomų mikroautobusų ir autobusų, sukurti jiems reikalingą įkrovimo infrastruktūrą.

Susisiekimo ministerija numato peržiūrėti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo principus ir numatyti įpareigojimą savivaldybėms tam tikrą dalį lėšų skirti infrastruktūrai pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Taip pat ministerija Seimo rudens sesijai planuoja parengti teisės akto projektą, kuriame būtų įtvirtinti transporto prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems asmenims ir riboto judumo asmenims kriterijai, kuriais turės vadovautis savivaldybės.

 

LR Susisiekimo ministerijos informacija

Nuotraukų autorė - Laima Penek, LRVK

Paskutinė atnaujinimo data: 2021 06 01

Susijusios naujienos

Stabdomi keleiviniai skrydžiai iš Jungtinės Karalystės
Plačiau
Lietuvos oro uostai keis vidinę struktūrą: didžiausias dėmesys keleivių srautų atstatymui
Plačiau
Lietuvos oro uostai ragina valstybės institucijas reglamentuoti keleivių COVID-19 testavimą oro uostuose
Plačiau
Oro bendrovių planai Lietuvos oro uostuose: Kalėdiniu laikotarpiu – daugiau skrydžių ir krypčių
Plačiau
Atgal