Leisti

Gegužės viduryje baigtas viešas pirkimas projektavimo paslaugoms ir pasirašyta sutartis su projektuotojų kompanijomis „Maspro“ bei Latvijos įmone „Nams“, kurių atstovai turės suprojektuoti ir paruošti reikalingus dokumentus dviejų verslo kompleksų Vilniaus bei Kauno oro uostuose statybai. Projektavimo darbų vertė – 224 tūkst. eurų (be PVM). Tikimasi, kad po projektavimo etapo rangos darbus bus galima pradėti 2023 metų viduryje.

Suprojektuoti du daugiafunkciniai pastatai bus skirti komercinei nuomai, juose galės įsikurti įvairiomis su aviacija susijusiomis veiklomis užsiimantys verslai. Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Arno Dūmano teigimu, investuodami į daugiafunkcinių pastatų plėtrą oro uostai įgyvendina ir organizacijos ilgalaikėje strategijoje numatytus tikslus – plėtoti infrastruktūrą siekiant auginti neaviacinių pajamų oro uostuose dalį.

„Gerai matome jau dabar esančią paklausą patalpoms oro uostų teritorijose, todėl toks žingsnis yra planuotas ir tikrai reikalingas, mes siekiame savo teritorijose kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktą. Įrengsime pastatus, kurie bus patogiai transformuojami ir pritaikomi skirtingoms įmonėms bei jų poreikiams. Šiomis investicijomis sukursime patogią, modernią infrastruktūrą savo partneriams, kurie šiuo metu jau veikia oro uostų teritorijoje ir norėtų plėsti savo veiklos apimtis, kartu šie kompleksai suteiks galimybę į Lietuvos oro uostus pritraukti ir naujus partnerius, kurie dar tik svarsto apie galimybę dirbti oro uostų teritorijoje“, – pasakojo A. Dūmanas.

Jo teigimu, projektuojamiems pastatams bus keliami aukščiausi energinio efektyvumo standartai. Bus ieškoma būdų, kaip pastatuose pritaikyti žaliosios energijos technologijas, Lietuvos oro uostai turi planų dar labiau plėtoti saulės jėgainių sprendimus bei integruoti juos į naujuosius pastatus.

Daugiafunkciniai pastatai bus statomi oro uostų riboto patekimo zonose, tad juose bus patogiausia vykdyti tas veiklas, kurios vyksta būtent oro uosto viduje (už aviacijos saugumo patikros). Tiek Kaune, tiek Vilniuje projektuojamų pastatų naudingas plotas turi būti ne mažesnis nei 3000 kv. metrų.

Planuojama, kad pastatų pirmuose aukštuose bus sukurtas sandėliavimo ir garažų paskirčiai skirtas plotas, o antrame-trečiame aukštuose esančios patalpos bus pritaikytos administracinio pobūdžio veiklai. Siekiama naujuosius pastatus projektuoti taip, kad juose galėtų įsikurti keli skirtingi (nuo 2 iki 6) nuomininkai. Projektuotojams keliamas uždavinys užtikrinti partnerių veiklos autonomiškumą, saugumą bei lankstumą didinant ar mažinant nuomojamą plotą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022 06 01

Susijusios naujienos

Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi paskirtas Simonas Bartkus
Plačiau
Augantys keleivių srautai bei poreikiai skatina nuolatinį Vilniaus oro uosto atsinaujinimą
Plačiau
Vilniaus oro uoste pradėtas montuoti naujojo išvykimo terminalo fasadas: svarbūs energinio efektyvumo tikslai ir keleivių patirtis terminale
Plačiau
2023 pirmas pusmetis Lietuvos oro uostuose: nuoseklus ir kryptingas aviacijos rodiklių augimas
Plačiau
Atgal