Pagrindinės tvarumo kryptys ir tikslai

Lietuvos oro uostų tvarumo pagrindas – įmonės strategija ir 2023 m. III ketvirtį atliktas dvejopo reikšmingumo vertinimas.

Dvejopo reikšmingumo vertinime (žemiau) pateikiamos pagal prioritetą išdėstytos pagrindinės LTOU tvarumo temos aplinkosaugos, socialinės ir valdysenos srityse, kurios yra svarbiausios mūsų suinteresuotoms šalims bei turi didžiausią finansinį ir poveikio reikšmingumą mūsų veiklai. Svarbu pabrėžti, kad visos tvarumo temos dvejopo reikšmingumo vertinime yra svarbios, o mažesnio reikšmingumo suteikimas nereiškia, kad nedėsime pastangų šios kategorijos temoms išpildyti.

Tvarumo temoms nustatyti ir išdėstyti prioritetine tvarka atlikome šiuos žingsnius:

apžvelgėme ACI (angl. Airports Council International) tvarumo strategijos oro uostams teikiamas rekomendacijas, tarptautines tendencijas;
nagrinėjome gerąsias kitų oro uostų praktikas bei įžvalgas (Talino, Helsinkio, Rygos, Stokholmo, Kopenhagos oro uostų, kita);
įvertinome dabartines LTOU veiklas tvarumo srityje, teigiamą ir neigiamą poveikį aplinkai bei visuomenei;
atlikome suinteresuotųjų šalių apklausą (794 respondentai);
organizavome specialias strategines sesijas su LTOU vidiniais ekspertais, aukščiausio lygio vadovais bei išorės konsultantais.

APLINKOSAUGOS SRITIS

[[#ex]]

POVEIKIS KLIMATO KAITAI IR PRISITAIKYMAS

Ši tema yra viena iš prioritetinių tvarumo temų, tad jos keliami tikslai yra vieni iš įmonės strateginių tikslų:

iki 2030 m. tapti neutraliais klimatui (vertinant emisijas į aplinką iš operacijų, kurias galime kontroliuoti Scope 1 ir Scope 2);
iki 2050 m. nulinės CO₂ emisijos (vertinant emisijas į aplinką iš operacijų, kurias galime kontroliuoti Scope 1 ir Scope 2).

Pagrindinė programa, kuria vadovaujamės apskaičiuodami ir mažindami CO₂ emisijas - speciali oro uostams parengta, pasauliniu mastu pripažinta „Airport Carbon Accreditation” (toliau – ACA) programa, įgyvendinama Tarptautinės oro uostų tarybos (angl. Airport Council International; ACI). Programos reikalavimams atitikti kasmet teikiame ataskaitas, rengiame CO₂ mažinimo planus. Mažiausiai kas 2 metus mūsų CO₂ emisijų skaičiavimai yra tikrinami sertifikuoto programos vertintojo.

Pagal ACA programą, 2022 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus oro uostas perėjo į trečiąjį tarptautinės programos etapą, kuris vadinasi - optimizavimas (angl. optimisation), o Kauno ir Palangos oro uostai į antrąjį etapą, kuris vadinasi - mažinimas (angl. reduction).

2023 m. pradžioje patvirtinome Lietuvos oro uostų NET ZERO strategiją, kurios laikantis siekiame užsibrėžtų šios temos tikslų.

		VNO			KUN			PLQ
	Matavimo vnt.	2014	2023	Pokytis nuo 2014¹	2018	2022	Pokytis nuo 2018¹	2018	2022	Pokytis nuo 2018¹
Tiesioginės (Scope 1) emisijos	t CO₂ ekv.	337	1294³	360	668	689	-154⁴	219	243	-34
Netiesioginės (Scope 2) emisijos		4031	244	-3787	840	375	-465	468	67	401
Kitos netiesioginės (Scope 3) emisijos		n/d	n/d	n/d	n/d	n/d	n/d	n/d	n/d	n/d

^¹Baziniai metai: Remiantis ACA programa, „baziniai“ metai nustatomi kaip atskaitos taškas keliant CO₂ mažinimo tikslus, o pasirenkami gali būti bet kurie metai, kuriais duomenys buvo patikrinti sertifikuoto vertintojo. Pirmieji „baziniai“ metai VNO buvo 2014 m., o KUN ir PLQ „baziniai“ metai – 2018 m.

²Scope 2 ir Scope 3 apskaičiuota naudojant „rinkos metodą“ (angl. market based method), vertinant pagal faktinius energijos pirkimus. Skaičiuojant „geografiniu metodu“ (angl. location based method), t. y. pagal šaliai būdingą energijos gamybos pobūdį, 2021 m.
bendrovės Scope 2 ŠESD emisijos būtų VNO: 753 t CO₂ ekv.; KUN: 88,5t CO₂ ekv.; PLQ: 20,8t CO₂ ekv.; Scope 3 VNO būtų 26 998 t CO₂ ekv.

³2023 m. į VNO 1 apimties emisijų skaičiavimus buvo įtrauktos paviršių nuledinimo medžiagos ir freonai (atitinkamai 582,5 t ir 14,2 t CO₂), todėl pokytis įvertintas neįskaičiuojant minėtų emisijų.

⁴2023 m. į KUN ir PLQ 1 apimties emisijų skaičiavimus buvo įtrauktos paviršių nuledinimo medžiagos (atitinkamai 175,3 t ir 57,7 t CO₂), todėl pokytis įvertintas neįskaičiuojant minėtų emisijų.

[[#ex]]

VANDENILIO PRITAIKYMO AVIACIJOJE PROJEKTAS „BSR HyAirport“

Nuo 2024 metų Vilniaus oro uostas oficialiai pradeda dalyvauti inovatyvių vandenilio sprendimų aviacijos sektoriui paieškos projekte. Projekto „BSR HyAirport" tikslas – ieškoti konkrečių sprendimų kaip pritaikyti oro uostų infrastruktūrą vandeniliu varomiems orlaiviams ateityje, paruošti oro uostus saugoti, perdirbti ir tiekti žaliąjį vandenilį kaip ateities energijos šaltinį aviacijoje.

Viso projekto biudžetas - 4,8 mln. eurų, dalis šių biudžeto investicijų bus skiriama veikloms, kurias koordinuos Vilniaus oro uosto (Lietuvos oro uostai) ekspertai.

Viso projekte dalyvauja daugiau nei 40 skirtingų organizacijų, tarp kurių ir skirtingi Europos oro uostai, ir technologijų kompanijos bei moksliniai centrai.

Projektu bus sukurta unikali platforma, skirta bendrai kurti, įgyvendinti ir išbandyti praktinius sprendimus, skirtus bendriems iššūkiams ir konkretiems vandeniliu varomos aviacijos poreikiams spręsti.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2023 m. pabaigoje ir tęsis iki 2026 m. pabaigos.

Daugiau informacijos: https://interreg-baltic.eu/project/bsr-hyairport/

[[#ex]]

VANDENS TVARKYMAS

Oro uostų veikloje neišvengiamai susidaro įvairių taršos šaltinių, kurie veikia aplinkos būklę, tad veiklai vykdyti mums suteikti taršos leidimai, kasmet mokame mokesčius už į aplinką patenkančius teršalus. Mūsų tikslas - neviršyti normų ir atitikti visus reikalavimus.

Pagrindinės priemonės:

Atliekame taršos šaltinių monitoringą, stebime ir kontroliuojame šį poveikį, nuolat ieškome būdų ir įgyvendiname priemones poveikiui mažinti. Nemažą įtaką šioje srityje turi ir bendradarbiavimas su veiklos partneriais bei nuomininkais, vykdančiais veiklą mūsų teritorijose;
Atliekame išmetamų ir (ar) išleidžiamų su nuotekomis teršalų monitoringą pagal su Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) suderintas programas: KUN ir PLQ – paviršinėms, VNO – gamybinėms-komunalinėms nuotekoms. Periodiniai paviršinių ir gamybinių nuotekų tyrimai atliekami kasmet, kartą per ketvirtį. Tyrimų rezultatai skelbiami čia;
PLQ atliekame poveikio požeminiam vandeniui monitoringą dėl teritorijoje eksploatuojamų naftos produktų saugyklų, kasmet teikiame duomenis Lietuvos geologijos tarnybai;
VNO priklausančioje išnuomotoje kuro bazėje poveikio požeminiam vandeniui monitoringą atlieka nuomininkas;
Visuose oro uostuose geriamąjį vandenį pagal sutartis perkame iš centralizuotų vandens tiekėjų: VNO – iš UAB „Vilniaus vandenys“, KUN – iš UAB „Giraitės vandenys“, PLQ – iš UAB „Palangos vandenys“. Nuotekos išleidžiamos į tų pačių tiekėjų nuotekų šalinimo sistemas, kuriomis patenka į nuotekas tvarkančių įmonių valymo įrenginius;
VNO ir KUN oro uostų veikloje susidarančios nuotekos priskiriamos gamybinėms nuotekoms dėl keleivių terminaluose ir kituose pastatuose veikiančių prekybos, paslaugų teikimo ir maitinimo įmonių. Taip pat gamybinės nuotekosVNO ir KUN susidaro įvairių patalpų valymo metu, VNO – oro uosto transporto priemonių plovimo plovykloje metu. VNO, KUN ir PLQ buitinės ir (arba) gamybinės nuotekos pagal sutartis išleidžiamos į miestų centralizuotus nuotekų tinklus;
Vilniaus oro uoste atidarėme pirmąją Baltijos šalyse orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklą (plačiau apie tai skaitykite čia).

NUOTEKŲ TYRIMŲ REZULTATAI

[[#ex]]

ATLIEKŲ TVARKYMAS

Savo veikloje įsipareigojame prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų ir ilgalaikėje perspektyvoje mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius, gerinti atliekų tvarkymo bei rūšiavimo praktiką, didinti pakartotinai naudojamų ir perdirbamų atliekų dalį bendrame atliekų sraute, į šiuos procesus įtraukiant ir mūsų partnerius bei tiekėjus.

2025 m. planuojame pradėti rengti LTOU Atliekų tvarkymo strategiją, kurios tikslas – išskirti prioritetines atliekų tvarkymo veiklos vystymo kryptis, pagrįstas efektyviu bei ekonomiškai naudingu atliekų tvarkymo procesų įgyvendinimu, atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos principus. Atliekų tvarkymo strategijos rengimo metu planuojame atlikti išsamią esamos situacijos analizę, nustatyti rodiklius atliekų tvarkymo pažangai matuoti, iškelti konkrečius tikslus ir uždavinius, parengti veiksmų planą.

Pagrindinės iniciatyvos:

Atliekų rūšiavimas. Keleivių terminaluose ir jų prieigose bei administraciniuose pastatuose yra pastatyti popieriaus, plastiko, buitinių atliekų rūšiavimo konteineriai, skatinantys keleivius ir darbuotojus rūšiuoti atliekas. Pagal sutartis, LTOU nuomininkai yra įpareigojami surinkti ir rūšiuoti patalpose vykdomos veiklos metu susidarančias atliekas.
Plastikinės taros ir pakuotės mažinimas. Įgyvendiname įvairias iniciatyvas, skirtas mažinti vienkartinio plastiko naudojimą: Vilniaus oro uoste įrengtos nemokamos geriamojo vandens stotelės, VIP terminale ir Verslo klube naudojama tik stiklinė tara. Ateityje planuojame plėsti šią iniciatyvą ir skatinti LTOU veiklos partnerius rinktis tvarios kilmės produktus bei pakuotes;
Maisto ir higieninių priemonių švaistymo mažinimas. Vilniaus oro uoste dėl aviacinio saugumo standartų rankinio bagažo turiniui keliautojų paliekami daiktai yra ne išmetami, o per „Maisto banką“ atrenkami ir perduodami nepasiturintiems žmonėms. Šiuo metu ieškome sprendimų dėl kitų oro uoste rastų paliktų daiktų perdavimo „Maisto bankui” (plačiau apie tai skaitykite čia) ar kitoms labdaros organizacijoms.

LENTELĖ: pakartotinai naudojamos ir perdirbamos atliekos

	2023
	VNO	KUN	PLQ
Perdirbti tinkamos atliekos bendrame atliekų sraute, tonomis	70,432	34,46	8,522
Pavojingos atliekos, nešalinamos sąvartyne, tonomis	9,069	0,466	0,794
Nepavojingos atliekos, nešalinamos sąvartyne, tonomis	33,736	7,961	7,040

LENTELĖ: „Maisto bankui" perduotos higienos priemonės, gėrimai ar kiti oro uoste palikti daiktai

METAI	2017	2018	2019	2020	2021	2022	2023
KG	7245,66	8187,37	5411,96	1834,06	2995,70	6575,40	1065,95

[[#ex]]

TVARUS TRANPORTAS

Ekologiškas transporto parkas yra dalis patvirtintos NET ZERO strategijos, kuri atliepia Lietuvos oro uostų įsipareigojimus mažinti oro uosto poveikį klimato kaitai.

M1, M2 ir N1 kategorijų automobiliai nuomojami trejiems metams, kaskart didinant hibridinių ir elektrinių automobilių skaičių. Planuojama, kad iki 2026-ųjų elektriniai automobiliai sudarys jau pusę transporto parko, o iki 2030 m. visi šių kategorijų automobiliai bus elektriniai. Pavyzdžiui, 2023 metais elektromobiliais buvo pakeista maždaug penktadalis Lietuvos oro uostų darbinių automobilių (plačiau skaityti čia).

Specialiosios transporto priemonės bei įranga (gaisriniai sunkvežimiai, traktoriai, sniego valytuvai, žoliapjovės ir kt.) palaipsniui atnaujinami, renkantis tvariausią rinkoje prieinamą alternatyvą.

[[#ex]]

BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR TERITORIJOS PLANAVIMAS

Šiuo metu įmonėje taikomos priemonės yra labiau orientuotos į skrydžių saugumą, t.y. siekiant apsaugoti laukinius gyvūnus nuo susidūrimo su orlaiviais , o ne biologinės įvairovės skatinimą. Fiksuojame susidūrimus su laukiniais gyvūnais ir siekiame šį skaičių mažinti įvairiomis priemonėmis.

Daugiau konkrečių tikslų šiai temai kol kas neturime, tačiau diskutuojame ir dėliojamės planus, kaip ateityje galėtume prisidėti prie biologinės įvairovės skatinimo ir darnios teritorijos planavimo.

[[#ex]]

ORO KOKYBĖ

Oro teršalų išmetimus į atmosferą oro uostuose generuoja įvairūs operatoriai: oro vežėjai, antžeminių paslaugų įmonės, oro uosto infrastruktūros objektuose vykdomos veiklos, kitos oro uostuose veikiančios įmonės. LTOU yra atsakingi už savo veiklos daromą poveikį aplinkos orui ir kaip taršos šaltinių naudotojas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Taikomos priemonės:

visuose trijuose oro uostuose atliekame Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijas bei rengiame inventorizacijų ataskaitas, kuriose nustatomi LTOU naudojami oro taršos šaltiniai, jų parametrai, taršos šaltinių išmetami teršalų kiekiai bei jų sudėtis. 2024 m. visuose LTOU oro uostuose planuojama peržiūrėti ir atnaujinti Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijas;
LTOU filialuose, kuriuose eksploatuojami kurą deginantys įrenginiai, atitinkantys „Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normas LAND 43-2013“ yra vykdomas taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas. Išmetamų teršalų ribinių verčių laikymasis kontroliuojamas pagal LAND 43-2013 nustatytus reikalavimus.
2021 m. pabaigoje Vilniaus oro uosto teritorijoje, bendro oro užterštumo lygiui nustatyti, buvo atlikti oro teršalų matavimai, kurių metu buvo vertinamos NOX, KD10, KD2,5 ir juodosios anglies koncentracijos bei jų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Planuojama ir ateityje tęsti bendro oro užterštumo matavimus LTOU oro uostų teritorijose, siekiant stebėti oro užterštumo rodiklius.

LTOU siekiame nuolat gerinti oro uostų aplinkosauginį veiksmingumą ir imamės infrastruktūrinių pokyčių, siekiant mažinti CO₂ pėdsaką. Apie tai plačiau aprašoma Poveikio klimato kaitai ir prisitaikymo temoje.

[[#ex]]

SOCIALINĖ SRITIS

[[#ex]]

SKRYDŽIŲ SAUGA IR AVIACIJOS SAUGUMAS

Ugdyti saugumo kultūrą ir užtikrinti saugą yra viena svarbiausių mūsų tvarumo temų. Šios temos valdymas apima dvi sritis: saugą ir saugumą.

SAUGUMAS

Aviacijos saugumas, kaip ir sauga, yra esminė mūsų veiklos sėkmės sąlyga. Įmonėje yra įgyvendinamos priežiūros institucijos (TKA) patvirtinta Saugumo politika bei vidinė Aviacijos saugumo programa, parengta remiantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimais. Programoje yra numatyti veiksmai ir priemonės saugumo kultūros ugdymui ir puoselėjimui. Į saugumo užtikrinimą yra įsitraukę ir visi LTOU aviacinės veiklos partneriai. Tobulindami saugumo procedūras, stiprindami kibernetinį saugumą oro uostuose nuolat diegiame naujus technologinius sprendimus, bendradarbiaujame ir dalinamės gerosiomis praktikomis su atsakingomis valstybės institucijomis.

Siekdami, kad saugumas tarp darbuotojų būtų dar aiškiau suvokiamas kaip organizacinės kultūros dalis, planuojame tam skirti daugiau dėmesio vidinėje komunikacijoje.

Bendrai saugumo temai esame išsikėlę strateginį tikslą - AloSec (tinkamas aviacijos saugumo lygio užtikrinimas, %).

LENTELĖ: strateginis rodiklis AloSec, %

METAI	2023	2024	2025	2026	2027
TIKSLAS	≥87,17	≥88,17	≥89,17	≥90,17	≥91

SAUGA

Oro uostuose atliekant visas antžemines operacijas privalome užtikrinti aukščiausią saugos lygį: užkirsti kelią pavojingų situacijų susidarymui, pašalinti avarijų ir bet kokių incidentų galimybę. Saugos valdymas LTOU atitinka Europos aviacijos saugumo agentūros (angl. European Aviation Safety Agency, EASA) reikalavimus. Visuose oro uostuose taikoma veiklos priežiūros institucijos (TKA) patvirtinta Saugos valdymo sistema, kurios sudedamoji dalis – Saugos politika. Politikoje apibrėžiama, kad aviacijos sauga yra aukščiausias Įmonės prioritetas prieš bet kokį komercinį, operacinį, aplinkos ar socialinį interesą.

Visiems LTOU aviacinės veiklos partneriams taikomas tas pats reglamentavimas (pagal veiklos apimtį), visi veikia tų pačių saugos valdymo sistemų pagrindu. Siekiant dar labiau pagerinti Saugos valdymo sistemos efektyvumą, esame numatę sudaryti saugos komitetus, per kuriuos į aktyvų saugos valdymą įtrauksime dar didesnę partnerių dalį.

Bendrai saugos temai esame išsikėlę strateginį tikslą - ALoSP (bendro saugios veiklos lygio užtikrinimas, %).

LENTELĖ: strateginis rodiklis AloSP, %

METAI	2022	2023	2024	2025	2026
TIKSLAS	90,17 %	92,79 %	94,63 %	95,63 %	96,63 %
FAKTAS	91,79 %	93,63 %	-	-	-

[[#ex]]

DIRBANČIŲJŲ ORO UOSTE SAUGA

Saugios darbo sąlygos yra viena iš svarbiausių sričių sėkmingai oro uostų veiklai, todėl siekiame, kad mūsų darbuotojai ir partneriai dirbtų saugioje aplinkoje ir patirtų kuo mažiau nelaimingų atsitikimų.

DARBUOTOJŲ SAUGA

Darbuotojų sauga ir sveikata yra mūsų prioritetas. Keliame sau tikslą, kad kasmet darbuotojų nelaimingų atsitikimų (lengvų, sunkių ar mirtinų) skaičius būtų lygus nuliui.

Dėl oro uostų veiklos specifikos, LTOU yra atliekama įvairių darbų, siejamų su aukštesne nei įprasta rizika patirti traumą ar neigiamą poveikį sveikatai, tarp jų – specialių sniego valymo, gaisro gesinimo transporto priemonių vairavimas, gaisrų gesinimo, gelbėjimo darbai, darbai atliekami neįprastomis oro sąlygomis, darbas kitomis sveikatai kenksmingomis sąlygomis (triukšmas, vibracija, oro ir darbo aplinkos temperatūra), darbas aukštyje, kita. Siekiant užtikrinti visapusiškai saugią darbo aplinką ir tinkamai pasirūpinti darbuotojų sveikata įmonėje:

atliekame profesinės rizikos vertinimą;
sveikatos patikrinimus;
įgyvendiname gausias prevencines priemones;
rengiame saugaus darbo instrukcijas;
organizuojame privalomus darbuotojų instruktavimus, mokymus;
kita.

LENTELĖ: darbuotojų nelaimingi atsitikimai, vnt.

	2023 m.	2023 m.
Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe	3 vnt.	0 vnt.
Sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe	0 vnt.	0 vnt.
Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe	0 vnt.	0 vnt.

PARTNERIŲ SAUGA

Visuose trijuose oro uostuose dirba daugybė mūsų veiklos partnerių. Jų sauga mums labai svarbi, tad keliame sau tikslą per 2024 m. daugiau fokuso skirti šiai temai.

[[#ex]]

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

Esame valstybinės reikšmės infrastruktūra, tad didelį fokusą skiriame kibernetiniam saugumui nuo kurio priklauso ir asmens duomenų apsauga. Duomenų saugumui užtikrinti taikome daug priemonių, tačiau jų, dėl to pačio saugumo, atskleisti negalime.

[[#ex]]

DARBUOTOJŲ GEROVĖ

Siekdami užtikrinti efektyvią oro uostų veiklą ir plėtrą, ypatingą dėmesį skiriame partneryste ir rūpesčiu grįstų santykių kūrimui tarp darbuotojo ir organizacijos. Nuolat tobuliname atlygio politiką ir naujų darbuotojų adaptacijos procesą, ugdome darbuotojų kompetencijas, skatiname ir sudarome sąlygas siekti karjeros įmonės viduje, siekiame vis didesnio darbuotojų įsitraukimo.

Vienas iš svarbiausių mūsų strateginių rodiklių siekiant stiprinti darbuotojų gerovę yra įsitraukimo indeksas, kurį nuo 2015 m. kasmet matuojame apklausos būdu. Apklausos rezultatai padeda identifikuoti pagrindinius kolegų ir kolegių lūkesčius, išgryninti tobulintinas sritis.

LENTELĖ: darbuotojų įsitraukimo indeksas, %

METAI	2022	2023	2024	2025	2026	2027
TIKSLAS	63%	65%	67%	69%	70%	70%
FAKTAS	67%	62%	-	-	-	-

[[#ex]]

ĮVAIROVĖ, LYGYBĖ IR ĮTRAUKTIS

Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose didžiųjų įmonių kategorijoje laimėjome „Įvairovę skatinanti darbovietė 2023" apdovanojimą už įvairovės ir įtraukties skatinimą įmonėje ir už jos ribų.

Mums itin svarbu, kad LTOU savo kasdieninėje veikloje kurtų aplinką, kurioje būtų gerbiama žmonių įvairovė, puoselėjamas vienodas ir nediskriminuojantis požiūris bei užtikrinamos žmonių teisės. Siekiame, kad mūsų aplinkoje visu jaustųsi 100 proc. savimi, tad nuo 2022 m. pradėjome intensyviai dirbti su šia tema:

Kasmet atliekame „Įvairovės chartijos" apklausą, kuri leidžia identifikuoti problemas bei įvertinti progresą. 2021 m. apklausą atliko 89 darbuotojai, 2022 m. - 204 darbuotojai, 2023 m. - 309 darbuotojai;
Esame vieni iš „Įvairovės chartijos" steigėjų, mūsų darbuotojas yra vienas iš chartijos valdybos narių. Nuolat dalyvaujame jų rengiamuose mokymuose, seminaruose, dalinamės gerosiomis bei blogosiomis praktikomis;
Vykdome įvairovės ir įtraukties ambasadorių projektą, kuriame dalyvauja net 26 įmonės darbuotojai-ambasadoriai. Keliame ambasadorių kompetencijas šioje temoje;
Daug dirbame su keleiviais turinčiais individualių poreikių (apie tai plačiau prie tvarumo temos - klientų patirtis);
Turime aiškų veiksmų planą, kuris padeda didinti įvairovę, lygybę bei įtrauktį kalbant apie visas Suinteresuotas šalis.

Šios temos tikslas - gerėjantis bendras įvertinimas „Įvairovės chartijos" metinėje įvairovės ir įtraukties darbuotojų apklausoje. Šis rodiklis nuo 2023 m. yra įtrauktas prie įmonės strateginių tikslų.

LENTELĖ: įvairovės ir įtraukties metinės apklausos įvertinimas, balas iš 10

METAI	2023	2024	2025	2026	2027
TIKSLAS	n/d	6.7	6.9	7.1	7.3
FAKTAS	6.5	-	-	-	-

*bendras įvertinimas apklausoje atsirado tik 2023 metais.

2022 m. pasiruošėme žemiau pateiktas dvi politikas, kuriomis vadovaujamės puoselėjant įvairovę, lygybę ir įtrauktį.

LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA 

 SMURTO IR PRIEKABIAVIMO PREVENCIJOS POLITIKA 

[[#ex]]

KLIENTŲ PATIRTIS

Klientų patirties gerinimas nuo 2014 m. yra strateginė mūsų veiklos kryptis, o lojalių keleivių procentas (apskaičiuojamas atliekant NPS tyrimą) – vienas iš strateginių veiklos rodiklių.

LENTELĖ: lojalių keleivių procentas (NPS)

METAI	2023	2024	2025	2026	2027
TIKSLAS	58%	62%	63%	65%	66%
FAKTAS	68%	-	-	-	-

Siekiame užtikrinti visų keleivių poreikius, padėti jiems sumažinti kelionės stresą, pritaikyti infrastruktūrą ir procesus, kad visi klientai oro uostuose jaustųsi patogiai, tad vadovaujamės 2022 m. patvirtinta „Keleivių patirties gerinimo strategija 2030 m.“. Strategijoje numatoma daug veiksmų ir priemonių, kurios padės gerinti klientų patirtį keliaujant.

Turime procesus bei priemones, kurias vykdome nuolat:

Kasdienėje veikloje tiek patys, tiek ir mūsų partneriai laikomės Klientų aptarnavimo standarto ir Klientų aptarnavimo kokybės kontrolės procesų;
Visuose oro uostuose yra matuojamas NPS rodiklis, papildomai Vilniaus oro uoste – oro uosto paslaugų kokybės (angl. Airport Service Quality, ASQ) rodiklis. Pagal tyrimų rezultatus, kasmet sudaroma NPS programa – veiksmų rinkinys klientų patirties gerinimui;
Bendradarbiaujame su visais partneriais, teikiančiais paslaugas klientams: 2 kartus per metus organizuojame susitikimus, aptariame klientų patirties valdymo gaires, kokybės rodiklius, pasiekimus, pagrindinius projektus;
Planuojant ir vykdant naujus infrastruktūros projektus (Vilniaus oro uosto naujo išvykimo terminalo statybas, Kauno oro uosto plėtrą, kita) atsižvelgiama ir įtraukiama keleivių patirties gerinimui reikiamos sritys, planuojamos tam skirtos erdvės, automatizuota įranga bei paslaugos;
Kasmet peržiūrime ir atnaujiname klientų patirties gerinimo programą, aptariame, kaip laikomės ilgesnio laikotarpio veiklos krypčių (5 metų);
Rengiame įvairius mokymus darbuotojams ir partneriams.

Taip pat nemažą dalį klientų patirties temos organizacijoje sudaro darbas su keleiviais, turinčiais individualių poreikių (matomų ir nematomų negalių):

Nuolat investuojame į infrastruktūrą ir paslaugų kokybę, kad šios grupės asmenys patirtų kuo mažiau iššūkių keliaujant;
Bendradarbiaujame su įvairias negalias atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant kuo geriau pritaikyti oro uostus ir procesus keliautojams: SOPA, Socialinis taksi, Įvairovės chartija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, kita;
Nuolat atliekame specialiosios pagalbos paslaugų teikimo kokybės monitoringą, apklausiame keleivius, reaguojame ir analizuojame gautus nusiskundimus bei išorinių auditų išvadas, kad užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą;
Keliame kvalifikaciją šių paslaugų teikimo srityje ir dalinamės patirtimi su darbuotojais, partneriais, kitais oro uostais;
Esame pirmieji oro uostai Baltijos šalyse prisijungę prie tarptautinės iniciatyvos „Nematomos negalios Saulėgrąža“ (angl. The Hidden Disabilities Sunflower). Šia iniciatyva siekiama padėti nematomas negalias turintiems žmonėms lengviau įvardinti savo poreikius, o oro uosto darbuotojams – atpažinti keleivius, kurių negalia nėra iškart pastebima ir laiku suteikti reikiamą pagalbą. Darbuotojai yra apmokyti atpažinti šį aksesuarą bei pasiruošę skirti daugiau dėmesio ir laiko. Juostelę nemokamai galima gauti prie registracijos stalų.

VISOS PASLAUGOS INDIVIDUALIŲ POREIKIŲ KELEIVIAMS

SAULĖGRĄŽOS INICIATYVA

[[#ex]]

TRIUKŠMO VALDYMAS

Subalansuotas triukšmo valdymas, oro uostų apylinkėse įsikūrusių bendruomenių apsauga nuo orlaivių keliamo triukšmo yra būtina sąlyga sėkmingai mūsų veiklai ir plėtrai, tad savo veikloje vadovaujamės Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) orlaivių triukšmo valdymo metodu, pagrįstu 4 principais:

Mažinti orlaivių triukšmą susidarymo vietoje;
Taikyti teritorijų planavimą;
Keisti operacijų procedūras;
Apriboti triukšmingiausių orlaivių naudojimą.

Visuose oro uostuose atliekame orlaivių keliamo triukšmo stebėseną (matavimus). Kasmet rengiame ir Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) teikiame triukšmo stebėsenos ataskaitas, sudarome metinius triukšmo sklaidos žemėlapius, nustatome viršnorminių triukšmo zonų dydžius bei į viršnormines triukšmo zonas patenkančių gyventojų skaičių. Triukšmo valdymo efektyvumą vertiname pagal ataskaitose pateikiamus rodiklius.

LTOU kontroliuoja tas operacijas ir procedūras, kurios vyksta prieš orlaiviui kylant bei nusileidus (judėjimą riedėjimo takais, variklių bandymus ir kt.). Todėl siekiant kompleksinių triukšmo mažinimo sprendimų, bendradarbiaujame su oro navigacijos paslaugų teikėju VĮ „Oro navigacija“, valdančiu oro eismą ir nustatančiu oro eismo maršrutus, bei kitais partneriais. Sprendimus dėl triukšmą mažinančių procedūrų, susijusių su paties orlaivio operacijomis, priima orlaivių operatoriai ar jų įgulos.

Visa informacija apie Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautinių oro uostų perspektyvinius triukšmo žemėlapius, skirtus aerodromų triukšmo apsauginėms zonoms nustatyti čia.

TRIUKŠMO ŽEMĖLAPIAI

[[#ex]]

VALDYSENOS SRITIS

[[#ex]]

ATSAKINGAS VALDYMAS

Siekiam būti Lietuvos augimo ir klestėjimo sparnais, tad mums labai svarbu atitikti verslo etikos, skaidrumo ir antikorupcijos reikalavimus.

Kiekvienais metais siekiame aukščiausio Valdymo koordinavimo centro gerosios valdysenos indekso įvertinimo. Šis įvertinimas yra vienas iš mūsų įmonės strateginių tikslų. Daugiau informacijos apie šį vertinimą čia.

METAI	2022	2023	2024	2025	2026
TIKSLAS	A+	A+	A+	A+	A+
FAKTAS	A+	-	-	-	-

KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMAS

Nuolat vertiname ir valdome korupcijos rizikas, ugdome nepakantumo korupcijai nuostatas tarp darbuotojų ir partnerių, sistemiškai diegiame priemones, skirtas pašalinti visas galimas korupcijos priežastis ir sąlygas.

Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujamės, yra LR Korupcijos prevencijos įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais tvirtinami sektoriaus atsparumo korupcijai dokumentai bei Korupcijos prevencijos tvarkos aprašas.

NULINĖ DOVANŲ POLITIKA

Įmonėje yra taikoma nulinė dovanų politika. Plačiau apie tai rasite čia.

[[#ex]]

TIEKIMO GRANDINĖ

Suprantame, kad dalis reikšmingo mūsų veiklos poveikio tvarumo atžvilgiu priklauso nuo mūsų tiekėjų. Renkantis prekes ar paslaugas mums svarbu, kad jos darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai visoje vertės grandinėje, būtų sukurtos užtikrinant žmogaus teisių apsaugą, laikantis etiško verslo principų.

VEIKLOS PARTNERIŲ ETIKOS KODEKSAS

2022 m. patvirtinome Veiklos partnerių etikos kodeksą ir apibrėžėme nuostatas, kurių savo veikloje ir bendradarbiaudami su mumis turi laikytis mūsų tiekėjai.

VEIKLOS PARTNERIŲ ETIKOS KODEKSAS

ŽALIEJI PIRKIMAI

Mūsų viešieji pirkimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas) ir kitų teisės aktų. Nuosekliai didiname žaliųjų pirkimų skaičių:

2022 m. 71,1 proc. mūsų pirkimų pagal vertę buvo žalieji, t. y. juose dalyvavusius tiekėjus patikrinome pagal aplinkos apsaugos kriterijus. 2022 m. socialinių kriterijų (pvz. darbo užmokesčio medianos) tiekėjams pirkimuose netaikėme;
Nuo 2023 m. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, siekiame, jog įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų. Taip pat nuo 2023 m. vadovaudamiesi Įstatymu ir aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-401 patvirtintu tvarkos aprašu užtikriname, kad visi (100 proc.) mūsų pirkimai būtų žalieji.

Nustatome žaliųjų pirkimų reikalavimus rengiant technines specifikacijas, nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus,pasiūlymų vertinimo kriterijus, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir (ar) kitus reikalavimus tiekėjams. Didžiąją dalį prekių ir paslaugų perkame iš vietinių tiekėjų (Lietuvos Respublikoje) ir taip prisidedame prie vietinės ekonomikos stiprinimo – 2022 m. 90 proc. mūsų tiekėjų buvo vietiniai. Skatiname ir smulkaus, ir vidutinio verslo tiekėjų dalyvavimą mūsų viešuosiuose pirkimuose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba konkurse „Efektyviausi viešieji pirkimai 2022“ buvome pripažinti nugalėtojais sumaniausiai organizuoto pirkimo kategorijoje. Mūsų įvykdytas Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo ir transporto prieigų rangos darbų pirkimas, kuriame taikėme žaliųjų pirkimų kriterijus, įvertintas už efektyvų laiko valdymą ir gerosios tarptautinės praktikos pritaikymą.

[[#ex]]