Leisti

AVIACIJOS IŠMETAMOS EMISIJOS

2022 m. balandžio 20-28 dienomis bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą, kurioje dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Nemaža dalis apklaustųjų (17 proc.) nurodė, kad tarp daugiausia anglies dvideginio emisijų generuojančių veiklų yra ir aviacija bei oro transportas, tačiau tai nėra tiesa.

Anot aviacijos ekspertų, pasaulinės aplinkosaugos analizės rodo, kad vyraujančios nuostatos neatitinka realybės – aviacija yra atsakinga tik už maždaug 2 proc. visų planetos anglies dvideginio emisijų – panašiai kaip vandenų transportas, o Lietuvoje aviacija atsakinga net mažiau nei už 2 proc. anglies dvideginio paliekamo pėdsako – tai labai panašus emisijų lygis kaip ir geležinkelių transportas. 

Lentelėje žemiau pateikiama daugiau statistikos: Lietuvos emisijos pagal sektorių ir CO2 išmetimai bendrai.

 

 

[[#ex]]

CO2 MAŽINIMO PRIEMONĖS AVIACIJOJE IKI 2050 M.

Pastarąjį dešimtmetį buvo pasiektas technologinis proveržis, nes orlaivių kuro sunaudojimo efektyvumas kasmet didėjo apytiksliai 2 procentais, efektyvumo tendencijos nemažins tempų ir šiame dešimtmetyje, nes visas aviacijos sektorius, visi jo dalyviai yra užsibrėžę tikslus iki 2030 metų kardinaliai sumažinti savo generuojamas emisijas, kurios net ir šiuo metu nėra tarp didžiausių. Rinkoje jau ne tik diskutuojama, bet ir bandomi pirmieji visiškai elektriniai lėktuvai, tolimesnėje perspektyvoje nagrinėjama vandenilio kaip kuro lėktuvams opcija.

Konkrečiau, aviacijos sektoriuje yra numatytos tokios CO2 mažinimo priemonės iki 2050 m.:

  1. Orlaivių ir variklinių technologijų tobulinimas (iki 37% mažiau emisijų):

  • efektyviau kurą naudojantys orlaiviai;

  • vandeniliniai ir hibridiniai-elektriniai orlaiviai + infrastruktūra.

  1. Tvariųjų aviacijos degalų naudojimas (iki 34% mažiau emisijų).

  2. Ekonominės priemonės (iki 8% mažiau emisijų):

  • ES taršos leidimų sistema ir ICAO (angl. International Civil Aviation Organisation) CORSIA (angl. Carbon Offsetting and Reduction Scheme for International Aviation);

  • CO2 kompensuojantys projektai.

  1. Oro eismo valdymo ir orlaivių operacijų tobulinimas (iki 6% mažiau emisijų):

  • Inovacijos oro eismo valdyme ir skrydžių planavime.

Taip pat yra numatytos priemonės, kurių imsis oro uostai, kad sumažinti CO2 kiekį iki 2050 m.:

  1. Energijos ir degalų suvartojimo mažinimas:

  • Pastatų energetinio efektyvumo didinimas;

  • Inovatyvios pastatų valdymo sistemos.

  1. Mažai energijos naudojančios transporto priemonės:

  • Nuolatinis transporto parko atnaujinimas; 

  • Elektrinių transporto priemonių ir įrangos skaičiaus didinimas.

  1. Žalioji energija ir degalai iš atsinaujinančių šaltinių:

  • Energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių (saulė, vėjas, geoterminė);

  • Energijos kilmės sertifikatai;

  • SAF gamybos iš vietinių išteklių analizė.

  1.  Infrastruktūros pritaikymas naujoms technologijoms:

  • Pasiruošimas SAF tiekimui bei elektrinių ir vandeniliu varomų orlaivių aptarnavimui;

  • Orlaivių stovėjimo vietų elektrifikavimas.

[[#ex]]

[[#ex]]

LTOU INICIATYVOS CO2 EMISIJŲ MAŽINIMUI

Lietuvos oro uostai irgi imasi iniciatyvų mažinti CO2 emisijas:

  • Žaliasis susitarimas: LTOU savo ateitį sieja su 2019 m. Paryžiaus susitarime įtvirtintu Europos žaliuoju susitarimu (angl. European Green Deal), kuriuo iškeltas konkretus ir ambicingas tikslas – iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Kalbant konkrečiai apie aviaciją, ES erdvėje norima iki 2030 m. aviacijos išmetamo CO2 kiekį sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. – 60 proc. Taip pat siekiama, kad 2030 m. aviacija naudotų mažiausiai 5 proc. tvaraus aviacinio kuro (SAF), o iki 2050 m. šis kiekis išaugtų iki 63 proc.;
  • „Net zero“: 2021 m. LTOU prisijungė prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria 235 Europos oro uostai įsipareigojo vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką. 91 iš jų, taip pat ir LTOU, kartelę sau kelia dar aukščiau – planuoja šį tikslą pasiekti iki 2030 m;
  • ACA: LTOU dalyvauja ACA (Airport Carbon Accreditation) programoje. VNO tikslas 2022 m. pereiti į ACA Level 3, o KUN ir PLQ tikslai yra parengti CO2 mažinimo planą ir 2022 m. pereiti į ACA Level 2.

[[#ex]]

[[#ex]]

AIRPORT CARBON ACCREDITATION PROGRAMA

Oro uostams tvarumo tikslų pasiekti padeda Airport Carbon Accreditation (sutrumpintai ACA) programa, kurią parengė ir įgyvendina Airport Council International organizacija. Tai tarpinstituciniu ir tarptautiniu lygiu pripažinta programa. Vilniaus oro uostas joje pradėjo dalyvauti 2015 metais, po to, kai priėmė savo CO2 mažinimo politiką bei įvertino metines emisijas, priklausančias nuo oro uosto veiklos, vadinamąsias Scope 1 ir Scope 2 emisijas. 2019 metais prie pirmojo programos lygio prisijungė ir Kauno bei Palangos oro uostai. 

Šiuo metu yra pradėti rengti Kauno ir Palangos oro uostų CO2 mažinimo planai ir planuojama, kad Kauno ir Palangos oro uostai 2022 m. pasieks antrąjį programos lygį, o Vilniaus oro uostas – trečiąjį programos lygį. Tuo tikslu pradėtos skaičiuoti ne tik nuo VNO veiklos priklausančios Scope 1 ir Scope 2 emisijos, tačiau ir CO2 emisijos, nepriklausančios oro uosto kontrolei (orlaivių kilimo tūpimo ciklo emisijos). Taip pat rengiamas suinteresuotųjų šalių – avialinijų, antžeminio aptarnavimo kompanijų, nuomininkų – įtraukimo į CO2 mažinimo iniciatyvas planas.

Planuojama, kad 2023 metais prie trečiojo programos lygio prisijungs ir Kauno bei Palangos oro uostai. Tikimasi, kad sėkmingai įgyvendinant CO2 mažinimo planus visuose oro uostuose, iki 2030 metų pavyks maksimaliai sumažinti Scope 1 ir Scope 2 emisijas, o jų likutis bus kompensuojamas investicijomis į CO2 atkuriančius projektus. Tokiu būdu bus pasiektas ACA programos 3+ lygis ir oro uostai bus CO2 neutralūs.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2022 08 30
Atgal