Slapukai
Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo taisyklėmis.
Akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno bei Palangos. LTOU vysto koordinuotą trijų oro uostų veiklą, siūlo platų paslaugų spektrą bei užtikrina aukštą paslaugų kokybę keleiviams bei partneriams. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.
Sukurtas oro uostų tinklas suteikia galimybę diversifikuoti veiklą, kiekvienam oro uostui teikiant prioritetą svarbiausioms veiklos dalims, bei visam tinklui koordinuotai papildyti Lietuvos susisiekimo sistemą.
LTOU ideologija ir veiklos strategija paremta principu „Vieningi, bet skirtingi“.
Rekordiniais 2019 metais Lietuvos oro uostai aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62,4 tūkst. skrydžių, 2020 m. - 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių, 2021 m. - 2,4 mln. keleivių bei 34,4 tūkst. skrydžių, 2022 m. - 5,3 mln. keleivių bei 50,8 tūkst. skrydžių, 2023 m. - 6,01 mln. keleivių bei 53,1 tūkst. skrydžių.
Vilniaus oro uostas
Vilniaus oro uostas yra didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, kuris rekordiniais 2019 m. aptarnavo 5 mln. keleivių, 2020 m. - 1,3 mln. keleivių, 2021 m. - 1,9 mln. keleivių, 2022 m. - 3,9 mln. keleivių, 2023 m. - 4,41 mln. keleivių.
Oro uostas užima 326 hektarų plotą, aerodromo perimetro ilgis yra 10,54 km. Kilimo-tūpimo tako ilgis yra 2 515 m., plotis – 50 m.; PCN83/F/D/X/T; tūpimo kategorija II, įrengta „Siemens“ signalinių žiburių sistema.
Vos per 7 km. nuo miesto centro nutolęs oro uostas įsikūręs ant plokščiakalnio pietinėje Vilniaus dalyje. Oro uostą automobiliu iš miesto centro galima pasiekti per 15 min. Oro uostas teikia aviacines bei neaviacines paslaugas vietos bei užsienio juridiniams bei fiziniams asmenims.
Kauno oro uostas
Kauno oro uostas rekordiniais 2019 m. aptarnavo 1,1 mln. keleivių, 2020 m. - 370 tūkst. keleivių, 2021 m. - 490 tūkst. keleivių, 2022 m. - 1,1 mln. keleivių, 2023 - 1,30 mln. keleivių.
Pagrindinę Kauno oro uosto veiklą pagrinde sudaro žemų sąnaudų aviakompanijos, orlaivių remonto ir priežiūros įmonės, įsikūrusios oro uoste, bei oro linijų bendrovės, gabenančios krovinius.
Kauno oro uostas yra antras didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus ir ketvirtas didžiausias Baltijos šalyse. Oro uostas įsikūręs centrinėje šalies dalyje, nuo Kauno centro nutolęs 14 km., o nuo sostinės Vilniaus – 100 km.
Palangos oro uostas
Palangos oro uostas rekordiniais 2019 m. aptarnavo 338 tūkst. keleivių, 2020 m. - 120 tūkst. keleivių, 2021 m. - 90 tūkst. keleivių, 2022 m. - 275 tūkst. keleivių, 2023 m. - 310 tūkst. keleivių.
Palangos oro uostas yra regioninis oro uostas, įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje ties Baltijos jūra, 35 km. į Šiaurę nuo trečio didžiausio miesto Lietuvoje, neužšąlantį uostą turinčios Klaipėdos. Oro uostas turi išvystytą kelių susisiekimą su svarbiausias regiono miestais bei kaimyninėmis valstybėmis.
80 km. spinduliu aplink oro uostą gyvena 570 tūkst. žmonių. Oro uosto kilimo-tūpimo tako ilgis yra 2280 m., plotis – 45 m. Oro uosto infrastuktūra leidžia aptarnauti mažo ir vidutinio dydžio orlaivius, tokius, kaip „B737“, „A320“, „Dash 8 Q400“, „CRJ900“, „CRJ200“, „ATR 42“ ir kt.