Spartinti šalies ekonominį augimą

Naujienos

Visos naujienos

Naujienos

Liepos 6-oji ir Lietuvos himnas – užsienyje: kur įdomu nuskristi ilgąjį savaitgalį? Valstybės dienos nebūtina praleisti namuose su cepelinais ar šašlykais. Liepos 6-osios ilgasis savaitgalis gali tapti proga trumpam išvykti, o „Tautišką giesmę“ sugiedoti kitame Europos mieste. Iš Lietuvos oro uostų patogu pasiekti vietas, kur kelios dienos dovanoja istorijos, jūros, muzikos, gastronomijos ir vasariško miesto įspūdžių. Roma – istorija, kurios niekada neužkloja dulkės Italijos sostinė Roma – kryptis keliautojams, kurie liepos 6-osios ilgąjį savaitgalį nori trumpos kelionės per kelis tūkstančius metų. Į Romą iš Lietuvos patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – ne veltui šiemet vasaros sezonu „Ryanair“ padidino skrydžių iš Vilniaus į Italijos sostinę dažnį. Pirmas ritualas Romoje turėtų būti labai paprastas – tiesiog išeiti pasivaikščioti be kruopščiai sudaryto plano. Istoriniame mieste net į trumpą atkarpą nuo viešbučio slenksčio iki kavinės gali įsiterpti aikštė, fontanas, bažnyčios kupolas ar paminklas, kuris kitur būtų pagrindinis kelionės objektas. Vis dėlto pirmą kartą Romoje sunku atsispirti klasikiniam maršrutui: Koliziejus, Romos forumas ir Palatino kalva padeda greitai suvokti, kodėl šis miestas taip traukia žmones iš viso pasaulio. Liepos pradžioje geriausia čia ateiti anksti ryte arba vakarop, kai saulė švelnesnė, o akmuo ir šešėliai gražiausiai išryškina senosios Romos mastelį. Didybe alsuoja ir Panteonas su aplinkinėmis aikštėmis. O smagiausia, kad iš Panteono pasukus į siaurą gatvelę, už kampo išdygsta maža ledainė, o dar po kelių minučių atsiduriate prie Navonos aikštės fontanų. Netoli Panteono verta padaryti saldžią pertrauką legendinėje „Giolitti“ ledainėje, kur ledai yra ne desertas, o vietinių ritualas. Svarbiausia Romoje – atsipalaiduoti ir leisti miestui pačiam vesti nuo vienos aikštės prie kitos. Kelionės viduryje verta skirti laiko ir Trastevere rajonui, kur vakare Roma tampa gyvesnė, šiltesnė ir mažiau oficiali: siauros gatvelės, skalbiniai virš galvos, mažos aikštės ir vakarieniaujantys vietiniai sukuria tikrą vasaros miesto jausmą. O jeigu norisi dvasinio ir meninio Romos svorio, vieną pusdienį verta paskirti Vatikanui. Šv. Petro bazilika, aikštė ir Vatikano muziejai gali būti intensyvi patirtis, todėl čia geriausia eiti pasiruošus, su iš anksto nusipirktais bilietais ir be noro viską pamatyti per greitai. Po aktyvios dienos Roma visada atsilygina maloniais paprastais dalykais: ledais, espresso prie baro, vakaro šviesa ant Tibro ir pasivaikščiojimu iki Trevi fontano, kai miestas po truputį vėsta. Ar Gdanske Baltijos jūra – kitokia? Gdanskas yra viena patogiausių krypčių ilgajam savaitgaliui, jei norisi ne tik pakeisti miestą, bet ir pajusti Baltijos jūros artumą. Iš Lietuvos į Gdanską patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – šių metų gegužę „Wizz Air“ pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir šio spalvingo Lenkijos miesto. Gdansko spindesį pajusite, jeigu pradėsite kelionę nuo Aukso vartų iki Dlugi Targ aikštės, kur spalvingi namų fasadai, Neptūno fontanas ir miesto bokštai kuria vieną gražiausių Lenkijos miesto panoramų. Miestas visada atrodo šventiškas, bet ne perdėtai išpuoštas: čia daug istorijos, daug jūrinės prekybos atminties ir daug vietų, kur norisi stabtelėti. Gidai rekomenduoja nueiti iki Motlavos krantinės, kur seni uosto kranai, laivai, restoranai ir vandens atspindžiai primena, kad šis miestas visada gyveno atsisukęs į jūrą. Kita svarbi stotelė Gdanske – Europos solidarumo centras, pasakojantis apie „Solidarumo“ judėjimą ir pokyčius, kurie iš Lenkijos uostamiesčio aidu nuvilnijo per Europą. Šis muziejus skirtas tiems, kurie kelionėje nori ne tik gražių fasadų, bet ir turinio. Po jo verta grįžti į senamiestį lėtesniam vakarui ir pasėdėti kavinėje, paragauti žuvies patiekalų, pasivaikščioti Mariacka gatve, kurioje gintaro vitrinos, siauri laiptai ir akmenys po kojomis sukuria labai savitą nuotaiką. Liepos pradžioje Gdanskas ypač tinka tiems, kurie nori miesto, pajūrio ir lengvo poilsio per vieną trumpą kelionę. Vieną dieną galima skirti senamiesčiui, muziejams ir krantinei, o kitą – tramvajumi ar traukiniu nuvykti į Sopotą: pasivaikščioti ilgu molu, pasėdėti paplūdimyje, pakvėpuoti pušimis ir jūra. Dar ramesnei pauzei tinka Oliwos parkas – žalias, tvarkingas ir pavėsingas miesto kampelis, kuriame malonu atsipalaiduoti, kai vasaros karščiai pernelyg nuvargina. Kopenhaga atpalaiduos ir užlies džiazu Kitas įspūdingas miestas prie vandens – Kopenhaga. Į Danijos sostinę iš Lietuvos itin patogu ir lengva nuskristi, išsirinkus bet kurį oro uostą – Vilniaus, Kauno ar Palangos. Sklandų susisiekimą užtikrina SAS ir „Ryanair“ oro bendrovės. Kelionę po Kopenhagą verta pradėti nuo Nyhavn – spalvingos krantinės su laivais, kavinėmis ir fasadais, kuriuos atpažįsta net tie, kurie Danijoje dar nėra buvę. Turistinė vieta, bet ne veltui, nes čia miestas ypač ryškiai parodo savo vasarišką veidą, o vanduo, dviračiai ir ramus praeivių tempas padeda greitai įsijungti į danišką ritmą. Iš Nyhavn galima leistis į pasiplaukiojimą kanalais – tai vienas paprasčiausių būdų per trumpą laiką pamatyti Kopenhagą iš gražiausios pusės. Ramybę gali pakeisti adrenalino bangelės Tivoli soduose, kur veikia istorinis pramogų parkas. Miesto centre esantis Tivoli vakare tampa atrakcionų, šviesų, muzikos, restoranų ir šeimų pasivaikščiojimų vieta. Liepos pradžioje tai ypač gera erdvė keliaujantiems su vaikais arba tiems, kurie nori lengvesnio, šventiško vakaro be sudėtingo planavimo. Kopenhaga apskritai yra itin patogi judėti – iki daugelio vietų lengvai nusigausite dviračiu, viešuoju transportu ar pėsčiomis, todėl per kelias dienas galima pamatyti daug, bet nepavargti nuo miesto. Galiausiai liepos 6-osios savaitgalį Kopenhaga turi stiprų muzikinį argumentą – liepos 3–12 d. mieste vyks „Copenhagen Jazz Festival“. Festivalio metu džiazas skamba ne tik salėse, bet ir gatvėse, aikštėse, klubuose bei neįprastose miesto erdvėse. Renginys kasmet pritraukia daugiau kaip 250 tūkst. žmonių ir laikomas vienu didžiausių tokio tipo džiazo renginių Europoje. Talino papuošalai – ne vien „Michelin“ žvaigždės Talinas ilgąjį vasaros savaitgalį siūlo nesukti galvos – tiesiog atvykti gurmaniškos vakarienės ir kitokios gastronominės patirties. Iš Lietuvos į Estijos sostinę patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – tiesioginius skrydžius maršrutu Vilnius–Talinas siūlo „airBaltic“ ir „Wizz Air“, o kelionė ore trunka kiek mažiau nei valandą. Pažintį su Talinu verta pradėti nuo senamiesčio – Rotušės aikštės, Toompea kalvos ir apžvalgos aikštelių, nuo kurių atsiveria raudonų stogų, bokštų ir jūros vaizdas. Miestas lietuviams atrodo artimas, bet kartu turi visai kitokį šiaurietišką charakterį: akmeninės gatvės, gynybinės sienos, bokštai ir ramus tempas čia dera su šiuolaikinėmis kavinėmis, galerijomis ir restoranais. Pačioje Rotušės aikštėje verta atkreipti dėmesį į Raeapteek – Talino rotušės vaistinę, laikomą seniausia Europoje vis dar tose pačiose patalpose veikiančia vaistine. Ji miesto dokumentuose pirmą kartą paminėta dar 1422 metais. Šis objektas primena, kad Taline istorija kartais slepiasi ne tik bokštuose, bet ir vis dar veikiančiose kasdienėse vietose. Pastaraisiais metais Estijos sostinė tapo viena ryškiausių gastronominių krypčių regione. Šių metų „Michelin“ gidas Estijoje rekomenduoja 43 restoranus. Net 34 iš šių restoranų yra Taline, todėl Estijos sostinę atranda vis daugiau gastronomijos turistų. Tyrinėjant skonius, verta keliauti į Rotermann kvartalą, Noblessner uosto rajoną arba Telliskivi kūrybinį miestelį. Buvusios industrinės miesto erdvės virto restoranais, kavinėmis, galerijomis ir dizaino parduotuvėmis, o šefų dėka vakarienė yra svarbiausia kelionės dalis. Estai moka derinti vietinius produktus su šiuolaikine virtuve – žuvį, miško uogas, raugintas daržoves, grūdus, žoleles ir aiškų, švarų šiaurietišką skonį. Taline verta iš anksto pasidomėti restoranais ir rezervuoti stalą, ypač jei keliaujama savaitgalį. Dar viena gera stotelė – Balti Jaam turgus prie geležinkelio stoties – mažiau pretenzinga vieta. Turguje galima pirkti užkandžių, ragauti vietinio maisto, stebėti žmones ir iš senamiesčio turistinio ritmo persikelti į gyvą miesto virtuvę. Po turgaus smagu pasukti į Kalamaja rajoną – medinių namų, mažų kavinių ir ramesnių gatvių pusę, kur Talinas atrodo ypač jaukus. Iš aukštybių žvelgiantis Edinburgas – draugiškas Didžiausias pavojus Edinburge – įsimylėti škotišką charakterį, kurį suformavo akmens uolos, šiurkšti vilna, atšiaurūs vėjai, gausus paveldas ir gyvos istorijos su humoro pamušalu. Iš Lietuvos į Edinburgą patogiausia skristi iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Edinburgas skraidina „Ryanair“. Pažintį su Škotija pradėkite nuo Edinburgo pilies ir Royal Mile gatvės. Pilis stovi ant vulkaninės uolos ir iškart paaiškina, kodėl Škotijos sostinė atrodo taip dramatiškai. Nuo jos leidžiantis žemyn Royal Mile gatve atsiveria senoji miesto širdis: akmeniniai namai, siauri skersgatviai, bažnyčių bokštai, suvenyrų krautuvės, gatvės muzikantai ir visur juntamas pasakojimas apie karalius, rašytojus, karius ir miesto legendas. Šį maršrutą Edinburge verta nueiti neskubant – nuo pilies iki Holyrood rūmų. Įdomu tai, kad Edinburgo senamiestis kadaise augo ne į plotį, o į aukštį. Miestas buvo suspaustas gynybinių sienų, todėl Royal Mile rajone pradėti statyti daugiaaukščiai akmeniniai namai, kai kurie jų – net 12 aukštų. Todėl Edinburgo gyventojai mėgsta priminti, kad aukštuminių pastatų miestas susikūrė anksčiau negu šiuolaikiniai dangoraižiai. Edinburge vertikalus gyvenimas atsirado dėl ankštos, tankios ir labai gyvos viduramžių miesto kasdienybės. Kita svarbi stotelė – Škotijos nacionalinis muziejus, kuriame istorijų yra daugiau negu vietiniame bare. Muziejaus gidai ir ekspozicijos pasakoja apie šalies raidą mokslo, meno, dizaino srityse, atskleidžia gamtos paslapčių ir pasaulio įdomybių. Ši vieta ypač tinka keliaujantiems su vaikais, nes yra daug erdvių, kuriose galima ne tik žiūrėti, bet ir tyrinėti. Po muziejaus verta pasukti į Greyfriars Kirkyard kapines ir aplinkines gatveles – ši miesto dalis siejama su legendomis, rašytojų maršrutais ir niūresne, bet labai autentiška atmosfera. Norintys linksmybių turėtų žinoti, kad miestas jau turi stiprią scenos, muzikos, teatro ir pasirodymų tradiciją. Taigi, vakare verta pasidairyti koncertų, mažų teatrų ar gyvos muzikos vietų – Edinburge kiekvienas vakaras turi savo melodiją ir dainą. Tad giedodami „Tautišką giesmę“ miesto centre nieko pernelyg nenustebinsite. Bet galite sužavėti vietinius ir pritraukti draugišką pritariamąjį vokalą. Galiausiai, liepos pradžioje Edinburgo apylinkės pakeri gamtos vaizdais. Jeigu oras palankus, verta kopti į Arturo sostą – užgesusio ugnikalnio kalvą Holyrood parke. Nuo viršaus atsiveria vieni gražiausių miesto vaizdų: pilis, senamiestis, jūra tolumoje ir žalias Škotijos reljefas aplink.

2026 06 26 Daugiau

Naujienos

Skrydžiai į Egiptą – iš visų trijų Lietuvos oro uostų Kelionių organizatoriaus „Join Up! Baltic“ parengta informacija: Po sėkmingo pirmojo sezono šią žiemą, „Join Up! Baltic“ nuo spalio atnaujina skrydžius iš Kauno į Šarm aš Šeichą. Kelionių operatorius ir toliau išlieka vieninteliu Lietuvoje, siūlančiu keliones į Egiptą iš visų trijų oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Kauno ir jo regiono gyventojams atnaujinti skrydžiai leis patogiau pasiekti išvykimo vietą, sutrumpins kelionės laiką ir užtikrins sklandesnę kelionės pradžią. Kelionės iš Kauno į Šarm aš Šeichą bus vykdomos nuo 2026 m. spalio 3 d. iki 2027 m. sausio 2 d. bei nuo 2027 m. vasario 13 d. iki balandžio 17 d. „Esame vienas pagrindinių kelionių organizatorių, kurį žmonės renkasi atostogoms Egipte – mūsų keliones į šią šalį jau yra pasirinkę apie 300 tūkst. poilsiautojų. Dėl to puikiai žinome, kokių viešbučių, ekskursijų ir pramogų jie tikisi. Galimybė skristi iš daugiau oro uostų leis keliauti dar patogiau ir padės sutaupyti laiko“, – sako Aurimas Janušauskas, „Join Up! Baltic“ generalinis direktorius. Jis priduria, kad skrydžiai iš Kauno bus vykdomi šeštadieniais, todėl bus lengviau planuoti tiek atostogų pradžią, tiek jų pabaigą. „Džiaugiamės, kad populiariausia žiemos sezono atostogų kryptis – Egiptas – dabar bus pasiekiama iš visų trijų Lietuvos oro uostų. Naujoji kryptis iš Kauno bus puiki galimybė miesto ir regiono gyventojams iškeisti žiemą į šilumą ir saulę patogiai iš namų oro uosto“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Pasak A. Janušausko, nors Egiptas yra populiariausia žiemos sezono kryptis, vis daugiau keliautojų šią šalį renkasi ir vasaros atostogoms. Kasmet Egipte auga šeimoms pritaikytų viešbučių pasiūla – daugėja apgyvendinimo vietų su vandens parkais ir vaikams skirta infrastruktūra. Tai viena iš priežasčių, kodėl ši kryptis yra tarp populiariausių planuojant visos šeimos atostogas.

2026 06 19 Daugiau

Naujienos

„airBaltic“ pratęsia skrydžius maršrutu Vilnius–Berlynas žiemos sezonui Oro bendrovės „airBaltic" parengta informacija: Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic" tiesioginį maršrutą tarp Vilniaus ir Berlyno nuo ateinančio žiemos sezono pavers vykdomu ištisus metus– Lietuvos ir Vokietijos sostines jungs ištisus metus. Artėjančiu žiemos sezonu šiuo maršrutu bus vykdoma iki dviejų skrydžių per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais, taip suteikiant patogias kelionės galimybes keliaujantiems poilsio, verslo reikalais arba aplankyti draugų ir artimųjų. Vienos krypties bilietų kainos šiuo maršrutu prasideda nuo 59 EUR ekonominėje klasėje ir 209 EUR verslo klasėje. Šį vasaros sezoną skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno vykdomi iki trijų kartų per savaitę – pirmadieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Šiais metais „airBaltic“ siūlo iš viso 20 tiesioginių maršrutų iš Vilniaus, taip pat skrydžius iš Palangos į Rygą (Latvija), Amsterdamą (Nyderlandai) ir Tenerifę (Ispanija; nuo spalio 28 d.), suteikdama klientams platų kelionių pasirinkimą. Berlynas yra Vokietijos sostinė ir vienas didžiausių Europos miestų, jis žinomas dėl aktyvios ekonominės ir kultūrinės veiklos, todėl jis yra svarbi verslo ir poilsio kelionių kryptis. Miestas taip pat yra svarbus transporto mazgas, iš kurio galima lengvai pasiekti kitus miestus Vokietijoje, Europoje ir už jos ribų. „airBaltic“ jungia Baltijos valstybes su daugiau nei 80 miestų visoje Europoje ir už jos ribų, todėl kelionės tampa lengvesnės, prieinamesnės ir patogesnės klientams visame regione. Ši oro linijų bendrovė užtikrina būtinus oro susisiekimo maršrutus, kurie skatina turizmą, verslą ir platesnę ekonomiką. Pilnas skrydžių tvarkaraštis pateikiamas bendrovės interneto svetainėje: www.airbaltic.com.

2026 06 18 Daugiau

Naujienos

Kitoks Joninių planas – 5 kryptys trumpai išvykai į užsienį Jeigu kamuoja nerimas, kad per Jonines Lietuvoje lis – visada galima greitai nuskristi į kitą šalį. Iš Lietuvos oro uostų per valandą ar dvi galima nukeliauti į miestus, kurių gyvenimas vasarą yra visiškai kitoks, todėl suteikia daug įspūdžių. Ryga pasitinka svetingai ir šiltai Vienas geriausių ir paprasčiausių sprendimų per Jonines – tiesiog aplankyti kaimynus. Latvijos sostinė Ryga turi gilias Lyguo (Ligo) šventės tradicijas, o birželio 24 dieną sveikina Janius. Šiemet tiek Rygos Dzegužkalns parke, tiek miesto apylinkėse vyks skirtingi renginiai, kurių organizatoriai savaip interpretuos vasaros saulėgrįžą. Vienur gros folkloro grupės, kitur iki saulėtekio linksmins didžėjai. Miesto gidai prieš šventinę naktį kviečia užsukti į centrinę Domo aikštę, kur šventiniu laikotarpiu vyksta žolynų ir gėrybių turgus, tad galima nusipirkti vainikų, žolelių, amatininkų dirbinių, paragauti latviškų produktų ir pamatyti, kaip mieste pulsuoja tradicija. Rygoje kelias dienas galima suderinti šventę, senamiestį, gastronomiją ir net poilsį prie vandens. Dieną verta klaidžioti po Rygos senamiestį, užsukti prie Juodagalvių namų, Domo katedros, pasėdėti kavinėse ir pajusti artimą, bet kitokį negu lietuvišką, miestą. Jeigu kelionė truks ilgiau nei viena naktis, smagu iš Rygos trumpam pabėgti prie jūros – į Jūrmalą, ypač Kaugurio paplūdimį, kur birželio 23 d. vyks nemokama šventė. Pušyne ant smėlio latviškų Joninių dvasią patirsite dar kitaip.Į Rygą iš Vilniaus ir Palangos galima greitai ir patogiai nuskristi su „airBaltic“. Skrydžiai šia kryptimi vykdomi net keturis kartus per dieną ir trunka viso labo apytiksliai pusvalandį. Oslo deriniai užburia Gamtos grožiu birželio pabaigoje pakeri Norvegija. Skrydžiai į sostinę Oslą – itin patogūs, tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos oro uosto. Lietuvą su Norvegija jungia net trys oro bendrovės – „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „Norwegian“.Pačių norvegų teigimu, Oslas yra miestas, kuriame per kelias dienas galima patirti tikrą Norvegijos charakterį: švarią architektūrą, fiordo vėją, muziejus, kavą prie vandens ir gamtą, prasidedančią beveik už tramvajaus stotelės. Birželio pabaiga sukuria šviesius ir ilgus vakarus prie Oslo fiordo. Vis dėlto pirmas miesto ritualas turėtų būti pasivaikščiojimas po Bjorvika rajoną – nuo baltu marmuru dengto operos teatro iki modernios krantinės, „Deichman“ viešosios bibliotekos ir futuristinio „Barcode“ kvartalo. Ši Oslo pusė geriausiai atskleidžia, kaip miestas iš uosto virto viena įdomiausių šiuolaikinės architektūros vietų Skandinavijoje. Antras vertingas sustojimas – MUNCH muziejus, skirtas Edvardui Munchui, kurio kūryba Oslui suteikia emocinį gylį ir dramatišką atspalvį. Po įspūdžių muziejuje nurimti padės krantinės ritmas – išgerkite kavos, paragaukite jūros gėrybių ar tiesiog atsisėskite ant pakrantės laiptų ir stebėkite, kaip miestas iš lėto mėgaujasi vasaros vakaru. Sėsti į keltą ir išplaukti į Oslo fiordo salas – dar vienas sprendimas, kurio vasarą niekas nesigaili. Jose galima maudytis, rengti pikniką, vaikščioti takais ir pajusti, kad skrydis į modernią sostinę staiga virto salų atostogomis. Joninių laikotarpiui tai – lyg desertas: ilgos dienos, švelni šviesa ir vandens ramybė aplink. Norintys pajusti, kad yra Šiaurėje, gali išbandyti sauną prie vandens – Osle populiaru kaitintis plūduriuojančiose pirtyse ir po to šokti tiesiai į fiordą. Tad Norvegijos sostinė tiesiog padeda labai greitai ir sklandžiai pakeisti gyvenimo ritmą. Kelne rūpesčiai nuteka su upe Kelnas – viena patogiausių Vokietijos krypčių Joninių savaitei, ypač jei norisi ne tik dėl senamiesčio ir garsiosios katedros, bet ir didelio vasaros renginio po atviru dangumi. Skrydžiai į Kelną iš Lietuvos patogūs iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Kelnas skraidina „Ryanair“, tad kelių dienų išvykai nereikės ilgo planavimo. Kelnas pirmiausia pasitinka milžiniška gotikos stiliaus katedra, išnyrančia tiesiai prie pagrindinės stoties. Verta užeiti į vidų, apeiti aplink, o jei yra noro ir jėgų – kilti į bokštą, nes nuo viršaus atsiveria Reinas, tiltai ir visas miestas. Nusileiskite prie Reino upės krantinės, kur Kelno gyventojai tiesiog leidžia laiką, šnekučiuojasi ir leidžia rūpesčiams nuplaukti tolyn upe su baržomis. Vis dėlto birželio pabaigoje miestas kviečia gyvenimą patirti ryškiai. Birželio 27 d. rengiamas „Rainbow Festival Cologne“. Festivalis prie Fühlinger See ežero yra svarbi „ColognePride“ programos dalis. Įvairovės ir gyvenimo džiaugsmo šventėje po atviru dangumi numatyta daugiau kaip 20 skirtingų žanrų atlikėjų – nuo popmuzikos iki elektroninės muzikos ir vietinių talentų pasirodymų. Tarp festivalio vardų – Felix Jaehn, „No Angels“ ir „Vengaboys“, todėl ši diena gali tapti pagrindiniu kelionės akcentu. Kita Kelno pusė – jauki ir kultūrinė. Verta pasivaikščioti po senamiestį prie Reino, užsukti į mažas kepyklėles ar kavines, pasižvalgyti meno galerijose, o norint saldesnio sustojimo rinktis Šokolado muziejų. Kelnas yra gyvas, draugiškas ir svečius lengvai priimantis miestas, kuriame per kelias dienas galima suderinti klasikinę Vokietiją, vasaros miestą prie upės ir įsimintiną, energingą renginį. Liverpulis pripildo energija Norintys Joninių naktį praleisti mieste ir muzikos sraute renkasi Liverpulį. Muzikos legendų pilnas Anglijos miestas gyvena tarp gitaros skambesio, uosto kvapų ir „The Beatles“ istorijų aido. Skrydžiai į Liverpulį iš Lietuvos patogūs iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Liverpulis skraidina „Ryanair“. Pirmas ritualas Liverpulyje turėtų būti pasivaikščiojimas po Mathew gatvę ir sustojimas prie legendinio „Cavern Club“. Šiame klube „The Beatles“ legenda visada gyva, o vietiniai gali papasakoti, kokią didelę įtaką ketvertukas turėjo visos Vakarų muzikos ir popkultūros raidai. Čia iš barų ir klubų sklinda muzika, gatvė pilna ženklų, nuorodų, fotografijų ir žmonių, atvykusių pajusti, kur prasidėjo vienas garsiausių pasaulio muzikos pasakojimų. Net jei nesate prisiekę bitlomanai, čia lengva suprasti, kodėl Liverpulis vadinamas muzikos miestu – jis iš tiesų skamba. „Royal Albert Dock“ krantinė turėtų būti kita stotelė –viena gražiausių miesto vietų lėtam pasivaikščiojimui. Raudonų plytų sandėliai, vanduo, muziejai, kavinės ir Merzio upės horizontas atskleidžia virsmą, kai pramoninė praeitis palengva tapo stilinga miesto scena. Joninių naktis Liverpulyje bus visai kitokia – be vainikų ir laužų, bet su gyva muzika, šviesomis ant vandens ir žmonių pilnomis gatvėmis. Vietoje laužo spragsėjimo čia laukia miesto garsai: gitaros Mathew gatvėje, vakarinis pasivaikščiojimas palei Merzį, pasiplaukiojimas upe ar koncertas bare ar kitoje jaukioje muzikos erdvėje. Tai proga pajusti, kaip ilgas vasaros vakaras atrodo Anglijos uostamiestyje. Amsterdamas – lyg meno vadovėlis Keliautojų iš Lietuvos laukia ir kitas spalvingas Europos uostas Amsterdamas. Skrydžiai į Nyderlandų sostinę iš Lietuvos patogūs tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos oro uosto – šiuos maršrutus siūlo „airBaltic“. Dabar yra pats geriausias metas patikrinti, ar per pasaulio futbolo čempionatą Nyderlandai iš tiesų nusidažo oranžine spalva. Patikrą geriausia pradėti nuo paprasto pasivaikščiojimo palei kanalus. Čia miestas atsiveria lėtai: siauri namai pasvirusiomis sienomis, dviračių skambučiai, tiltai, gėlės ant palangių, kavinės prie vandens ir tas lengvas jausmas, kad niekur nereikia skubėti. Birželio pabaigoje Amsterdamas ypač gražus – dienos ilgos, vakarai švelnūs, o kanalų žiedas tampa natūralia veiksmo vieta, kur vyksta vietinis gyvenimas su atostogų nuotaikomis. Pirmas sprendimas, kurio čia niekas nesigaili, – sėsti į laivelį ir bent valandai pamatyti miestą nuo vandens. Taip Amsterdamo dvasia atsiskleidžia dar stipriau. Antras būtinas sustojimas – nuostabus Van Gogo muziejus, viena stipriausių Amsterdamo patirčių net tiems, kurie įprastai muziejuose ilgai neužsibūna. Nyderlandų genijus Vincentas van Goghas atsiveria ne tik kaip „Saulėgrąžų“ ar autoportretų autorius, bet kaip žmogus, kurio spalvos, laiškai, nerimas ir atkaklumas sukuria labai asmenišką susitikimą. Po šio muziejaus Amsterdamas tarsi pakeičia spalvą – pradedate kitaip matyti geltonus namų fasadus, žalią parkų šviesą, mėlyną kanalų vandenį. Šioje miesto dalyje verta pasilikti ilgiau: „Museumplein“ aikštė leidžia vienoje vietoje pajusti kultūrinį Amsterdamo svorį, o netoliese esantis Vondelparkas puikiai tinka trumpai pauzei ant žolės. Susisiekimas iš Lietuvos oro uostų užtikrina, kad per Jonines nebūtina ieškoti paparčio žiedo. Vos per porą valandų galima nukeliauti į kitą Europos šalį ir mėgautis vietine atmosfera ilgą vasaros vakarą – šokant festivalyje, grožintis fjordais ar klausant „The Beatles“ legendų.

2026 06 17 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uoste atidaryta „VNO Plaza“: rekonstruotas senasis išvykimo terminalas tapo didžiausia oro uosto komercine erdve „Vilniaus oro uoste užbaigiame dar vieną infrastruktūros transformacijos etapą ir keleiviams atveriame naują traukos centrą – „VNO Plaza“. Vieta, kuri dešimtmečius tarnavo kaip registracijos į skrydį salė, šiandien tampa didžiausia oro uosto komercinių paslaugų erdve. Tikiu, kad modernus interjeras, natūrali šviesa, nauji prekės ženklai ir reikšmingai išplėstas asortimentas atlieps klientų poreikius ir prisidės prie puikios kelionės patirties. Oro uostui erdvė suteiks sklandžiau valdyti keleivių srautus, o papildomos komercinės pajamos leis išlikti konkurencingiems pritraukiant naujus skrydžius“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. „Vilniui sparčiai augant, kartu modernėja ir mūsų oro uostas – vieni svarbiausių miesto vartų į pasaulį. Smagu matyti, kad keleiviams atsiveria naujos, šviesios ir patogios erdvės. Modernus oro uostas ir platus tiesioginių skrydžių tinklas – neatsiejami siekiant didinti miesto konkurencingumą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė jau ne vienerius metus įgyvendina tiesioginių skrydžių skatinimo programą, kuri padeda atverti naujas susisiekimo galimybes ir stiprina miesto ryšius su svarbiausiais ekonomikos, inovacijų ir verslo centrais“, – teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Iš pagrindų rekonstruota infrastruktūra – oro uosto konkurencingumo garantas Per metus trukusią pirmojo etapo rekonstrukciją iš pagrindų atnaujintos ne tik keleiviams matomos erdvės, bet ir „nematoma“ infrastruktūra: vandentiekis, elektros instaliacija, vėdinimas, šildymo sprendimai, apsaugos ir garso sistemos. Atnaujintas terminalo stogas – į erdves patenka daugiau dienos šviesos, terminalas atrodo šviesesnis ir vizualiai artimesnis naujajam išvykimo terminalui. Erdvės interjeras, architektūra ir apdailos medžiagos sukurtos atsižvelgiant į naująjį išvykimo terminalą ir tampa vientiso komplekso tąsa. Tai ne galutinė visos rekonstrukcijos pabaiga, o svarbus tarpinis žingsnis: tolesni darbai persikels į ne Šengeno zonos erdves. Naujosios erdvės generuojamos papildomos komercinės pajamos įgalins Vilniaus oro uostą išlaikyti žemas oro bendrovėms taikomas rinkliavas ir taip išlikti patraukliam itin konkurencingoje Europos aviacijos rinkoje. Teigiama, kad naujosios erdvės atnešta komercinė nauda netiesiogiai prisidės prie naujų oro bendrovių ir krypčių pritraukimo ir išlaikymo. „VNO Plaza“ yra pagrindinė senojo išvykimo terminalo konversijos dalis, o visos rekonstrukcijos projekto vertė siekia 15 mln. eurų. Paskaičiuota, kad naujoji erdvė turėtų oro uostui atnešti apie 10 mln. eurų pajamų per metus. Didžiausia „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse Naujosios „VNO Plaza“ centru tapo didžiausia prekės ženklo „Heinemann“ „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse, kurioje keleiviai ras ne tik populiariausius prekės ženklus, bet ir ženkliai išplėstą lietuviškos produkcijos asortimentą. Naujoji parduotuvė yra net 55 proc. didesnė ir užima net 1 300 kv. m. plotą. Joje ypatingas dėmesys skirtas lietuviškai produkcijai, kuriai skirtas daugiau nei 200 kv. m. erdvė, ir kurioje keliautojai galės įsigyti įvairių vietos gamintojų maisto produktų, gėrimų, tekstilės, parfumerijos ir kitokių produktų. Parduotuvėje keliautojai taip pat ras išplėstą vis populiarėjančios nišinės parfumerijos asortimentą. „Mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos oro uostais yra grįstas pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir bendru siekiu keliautojus laikyti aukščiausiu prioritetu. Šis atidarymas yra svarbus žingsnis mūsų bendroje kelionėje siekiant dar labiau pagerinti keleivių patirtį ir kartu formuoti kelionių mažmeninės prekybos ateitį“, – teigia „Gebr. Heinemann“ generalinis direktorius Max‘as Heinemann‘as. Teigiama, kad naujoji „Duty-Free“ parduotuvė keliautojus pasitiks šviesiu ir jaukiu interjeru, papildytu tradiciniais lietuviškais etnografiniais elementais ir ornamentais. Naujos erdvės – kiekvieno poreikiams Su šiuo etapu keleiviams atveriama daugiau kaip 3 000 kv. m naujo komercinio ploto, taigi rekonstruota išvykimo terminalo dalis keleiviams pasiūlys platų prekių bei maitinimo paslaugų asortimentą. Dalis erdvių šiandien jau veikia, o dar keli prekės ženklai, kaip „Burger King“ greitojo maisto restoranas ir „Aspire“ verslo klubas, planuojami atidaryti dar šią vasarą. Parduotuvė „Narvesen“ skirta greitiems pirkiniams prieš skrydį, taip pat kelionės skaitiniams – nuo spaudos iki knygų. Juvelyrikos ir aksesuarų erdvė „Marry me by Ribas“ kviečia reikšmingoms lauktuvėms arba kelionei, kuri prasideda su šventės nuotaika. Taip pat keleivių lauks nišinės parfumerijos ir kosmetikos erdvė „Creme de la Creme“. „Camden Food Co.“ bus maitinimo pasirinkimas su sveikesniu asortimentu, o „Le Grand Comptoir“ keliautojus kvies ragauti lietuviškų patiekalų. „SSP didžiuojasi galėdama atidaryti „Sodai Le Grand Comptoir“ centrinėje „VNO Plaza“ aikštėje. Jau šeštoji mūsų vieta Vilniaus oro uoste yra reikšmingas įvykis mūsų augančiame maitinimo vietų portfelyje. „Sodai“ keliautojams atneš lietuviškos virtuvės esmę per sezoninius patiekalus, vietinius gėrimus ir ramią, bet gyvybingą atmosferą. Šis atidarymas sustiprina mūsų įsipareigojimą kurti autentišką, aukštos kokybės maitinimo patirtį pačiame keleivių kelionės centre“, – teigia Elena Heiska, SSP vykdančioji direktorė Suomijai ir Baltijos šalims. „Naujosios „Narvesen“ prekybos vietos atidarymas Vilniaus oro uoste žymi svarbaus strateginio projekto pabaigą – užbaigėme visų mūsų lokacijų transformaciją Lietuvos oro uostuose pagal naująjį konceptą. Tai reikšmingas etapas ne tik mūsų organizacijai, bet ir ilgalaikėje partnerystėje su Lietuvos oro uostais, kuriuos vertiname kaip vieną svarbiausių partnerių kuriant šiuolaikišką keleivių patirtį. Naujoji parduotuvė atspindi tai, kuo šiandien yra „Narvesen“ – moderni aplinka, kruopščiai keliautojų poreikiams pritaikytas asortimentas, aukštos kokybės iš atsakingų šaltinių gaunama ekologiška kava, kasdien šviežiai mūsų gaminamas maistas ir patogi apsipirkimo patirtis pačiame pirmajame kelionės taške“, – sako Saulius Žilėnas, „Reitan Convenience Lithuania“ generalinis direktorius. Finalinis etapas – ne Šengeno zona Į „VNO Plaza“ erdvę persikelia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasienio kontrolė, skirta keliaujantiems į ne Šengeno šalis. Į ne Šengeno šalis keliaujančių keleivių kelias oro uoste taps aiškesnis ir patogesnis, o būtent į šias erdves persikels tolesni rekonstrukcijos darbai. Naujoji pasienio zona bus erdvesnė ir jaukesnė, ji taip pat turėtų pagerinti darbo sąlygas pasienio pareigūnams. Aktualios ne Šengeno kryptys – Jungtinė Karalystė, Turkija, Egiptas, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kt. Vilniaus oro uostas pirmuosius penkis šių metų mėnesius aptarnavo daugiau nei 2 mln. keleivių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei 2025 m., ir kiekvieną iš šių mėnesių pasiekė naują visų laikų rekordą. Rekordus pasiekti padėjo augantis noras keliauti, taip pat naujos oro linijų bendrovės bei nauji ir sugrįžtantys populiarūs maršrutai.

2026 06 16 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostų komunikacijos vadove tapo Rūta Asadauskaitė Lietuvos oro uostų (LTOU) komunikacijos vadovės pareigas pradėjo eiti Rūta Asadauskaitė. Ji bus atsakinga už organizacijos išorinę ir vidinę komunikaciją, ryšius su žiniasklaida, reputacijos stiprinimą bei sklandų strateginės komunikacijos ir rinkodaros projektų įgyvendinimą. „Lietuvos oro uostai yra viena geriausiai klientų vertinamų organizacijų šalyje, atliekanti svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje. Džiaugiuosi galėdama prisijungti prie komandos ir tikiuosi savo patirtimi prisidėti prie nuoseklaus dialogo su visuomene, žiniasklaida, partneriais bei pasitikėjimo organizacija puoselėjimo“, – sako R. Asadauskaitė. Prieš prisijungdama prie Lietuvos oro uostų, R. Asadauskaitė dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos Strateginės komunikacijos skyriaus vadove. Per daugiau kaip 16 metų komunikacijos srityje ji sukaupė patirties strateginės komunikacijos, reputacijos valdymo, pokyčių komunikacijos ir ryšių su suinteresuotomis šalimis srityse. R. Asadauskaitė yra įgijusi Integruotos komunikacijos ir vadybos magistro laipsnius.

2026 06 15 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai: ką verta žinoti keleiviams oro pavojaus atveju Lietuvos oro uostai (LTOU) informuoja, jog visuose trijuose valdomuose oro uostuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – yra numatytos saugios vietos, į kurias keleiviai, artimieji bei darbuotojai būtų nedelsiant nukreipti jei šalyje būtų paskelbtas oro pavojus. Siekiant užtikrinti, kad žmonės saugias vietas pasiektų greitai ir sklandžiai, paskelbus oro pavojų būtų aktyvuojami specialūs garso pranešimai ir informaciniai užrašai oro uosto ekranuose. Jie padėtų susiorientuoti kiekvienam keleiviui, nepriklausomai nuo to, kurioje terminalo dalyje jis tuo metu būtų. Keleivių ir darbuotojų judėjimą koordinuotų oro uosto bei jame dirbančių tarnybų ir paslaugų teikėjų darbuotojų komandos. Gavus geltoną perspėjimą – pasirengimas Veiksmai, skirti užtikrinti maksimalią saugą terminaluose esantiems žmonėms numatyti pradėti jau esant geltonam perspėjimui apie galimą oro pavojų. „Geltonas signalas mums reiškia pasirengimo etapą. Tuo metu būtų stabdomi orlaivių kilimai, o keleiviai iš perono ar orlaivių grąžinami į terminalą. Darbuotojai, esant tokiai situacijai, tikrintų patalpas, atlaisvintų praėjimus ir pasirengtų galimai evakuacijai į saugias vietas“, – sako Lietuvos oro uostų ekstremaliųjų situacijų valdymo vadovas Henrikas Armoška – Eismontas, pažymėdamas, jog oro uostų darbuotojai moka elgtis ne tik oro pavojaus, bet ir kitų ekstremalių situacijų metu. Raudonas oro pavojaus signalas – saugumo procedūrų aktyvavimas Paskelbus oro pavojų (raudona spalva), būtų stabdoma visa oro uosto operacinė veikla perone ir terminaluose. Keleiviai tokiu atveju nedelsiant būtų informuojami per oro uostuose esančius garsiakalbius, o informaciniuose ekranuose išvystų aktualius nurodymus. Oro uoste dirbantis dedikuotas personalas žmones palydėtų į atitinkamoje oro uosto zonoje numatytas saugias vietas iki atskiro pranešimo. „Mūsų tikslas – kad keleiviams tokioje situacijoje nereikėtų priimti savarankiškų sprendimų ar ieškoti informacijos. Oro uoste dirbantis personalas yra apmokytas veikti pagal aiškias procedūras ir užtikrinti, kad visi žmonės būtų saugiai bei operatyviai nukreipti į tam numatytas saugias vietas“, – sako H. Armoška-Eismontas. Lietuvos oro uostai pažymi, kad oro pavojaus atveju visi veiksmai būtų vykdomi pagal iš anksto parengtą planą, glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis ir oro uostuose veikiančiais partneriais. Ribojimai būtų taikomi tol, kol atsakingos tarnybos paskelbtų apie pavojaus pabaigą ir būtų duotas leidimas grįžti prie įprastos veiklos. Oro uostas – ypatinga infrastruktūra Teigiama, kad oro uosto mastas, veiklos specifika ir sandara yra ypatinga, todėl taikomos procedūros yra kitokios nei įprastiems civiliniams statiniams. Planuojant saugias erdves galimų oro pavojų metu, itin svarbus sterilumo ir keleivių srautų valdymo išlaikymas. Bet kurio oro uosto kontekste, svarbu atskirti atvykstančius ir išvykstančius keleivius, sterilias ir ne sterilias erdves, į Šengeno ir ne Šengeno šalis skrendančius keleivius. Ypatinga svarba analogiškai taikoma operacijoms, vykstančioms aerodrome – saugiam orlaivių judėjimui bei antžeminiam aptarnavimui. Atkreipiamas dėmesys, kad oro uostas savo mastu prilygintinas miestui mieste, kur vienu metu dirba šimtai oro uosto, tarnybų, institucijų ir įvairių privačių paslaugų teikėjų darbuotojų, ir kurių bendra sąveika ekstremaliųjų situacijų metu yra kertinė siekiant išlaikyti aukščiausius aviacijos saugos ir saugumo standartus. Esu keleivis – ką daryti? Paskelbus oro pavojų (geltona arba raudona spalva), svarbiausia išlikti ramiems ir sekti oro uoste teikiamą garsinę ir vaizdinę informaciją, o oro uosto darbuotojai palydės į saugias vietas. Aktualiausia informacija apie skrydžius visad yra teikiama oro uosto oficialiame tinklalapyje, taip pat ir telefonu +370 612 44442

2026 06 11 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uoste – daugiau skrydžių į Tel Avivą Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad Vilniaus oro uoste dar šią vasarą bus vykdoma daugiau skrydžių į Tel Avivą (Izraelis). Oro bendrovė „Arkia Israeli Airlines” liepą-rugpjūtį skrydžių skaičių padidins kone dukart, o „Wizz Air“ skrydžius atnaujinti planuoja mėnesiu anksčiau – rugpjūtį. Gegužę veiklą Vilniaus oro uoste pradėjusi Izraelio oro linijų bendrovė „Arkia Israeli Airlines” sezono piko metu – liepą ir rugpjūtį – tarp Vilniaus ir Tel Avivo vykdys net penkis tiesioginius skrydžius per savaitę. Šiuo metu oro bendrovė tarp miestų skraido triskart per savaitę. Oro bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo planuoja atnaujinti rugpjūčio 6 d., arba mėnesiu anksčiau nei skelbta iki šiol. Anot vežėjo, atnaujinti skrydžiai rugpjūtį bus vykdomi dukart per savaitę, vėlesniais mėnesiais – keturis kartus per savaitę. Tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo taip pat vykdo Izraelio oro linijų bendrovė „Israir“. Bendrovės skrydžiai yra vykdomi tris kartus per savaitę. Naujausius skrydžių tvarkaraščius rasti ir bilietus įsigyti galima oficialiuose oro linijų bendrovių tinklalapiuose, atitinkamai www.arkia.co.il, www.wizzair.com bei www.israirairlines.com Vilniaus oro uostas pirmuosius penkis šių metų mėnesius aptarnavo daugiau nei 2 mln. keleivių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei 2025 m., ir kiekvieną iš šių mėnesių pasiekė naują visų laikų rekordą. Rekordus pasiekti padėjo augantis noras keliauti, taip pat naujos oro linijų bendrovės bei nauji ir sugrįžtantys populiarūs maršrutai.

2026 06 10 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uosto prieigose bus vykdomi prevenciniai želdinių šalinimo darbai Vilniaus oro uosto prieigose preliminariai rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais bus vykdomi prevenciniai želdinių šalinimo darbai, kurie būtini siekiant toliau užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus bei reikalavimus. Želdinių šalinimui pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į AB Lietuvos oro uostų (LTOU) kreipimąsi dėl būtinybės pašalinti kliūtis (želdinius), patenkančius į aerodromo apsaugos A zoną. LTOU kas penkerius metus atlieka kliūčių, tame tarpe ir želdinių, patenkančių į aerodromo apsaugos zoną (-as), aukščių matavimus bei vertina suvešėjusios augmenijos įtaką skrydžių saugai. Augmenija, kuri aerodromo apsaugos zonoje (-se) viršija nustatytus reikalavimus, sudaro kliūtis, galinčias turėti įtakos įvairių sistemų veikimui. Prevenciškai atliekamų matavimų metu nustatyta, jog dalis želdinių, esančių Vilniaus oro uosto prieigose, kerta aerodromo kliūčių ribojimo paviršius ir šiuos želdinius būtina pašalinti, kad toliau būtų užtikrinama skrydžių sauga, taip pat ir esant bet kokioms oro sąlygoms. Atliktų matavimų metu nustatyta, jog Vilniaus oro uosto prieigose šiuo metu auga 295 želdiniai, kurių aukštis viršija kliūčių ribojimo paviršius apie 15 metrų. Atsižvelgiant į tai, yra būtina pašalinti minėtus želdinius, augančius aerodromo apsaugos zonoje bei atlikti intensyvų želdinių genėjimą, laikantis teisės aktuose numatytų ir Vilniaus oro uosto saugumo reikalavimų. Projektuojant teritorijas šalia veikiančių oro uostų, medžių ir kitų želdinių tam tikru atstumu neturi būti, o jei minėti želdiniai auga, privaloma juos stebėti bei, esant poreikiui, šalinti, kad nuolat būtų užtikrinta maksimali skrydžių sauga bet kokiomis oro sąlygomis.

2026 06 10 Daugiau

Visos naujienos

Apie įmonę

Akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. LTOU vysto koordinuotą trijų oro uostų veiklą, siūlo platų paslaugų spektrą ir užtikrina aukštą paslaugų kokybę keleiviams bei partneriams. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

2025 metais Lietuvos oro uostai aptarnavo 7,1 mln. keleivių ir 59 tūkst. skrydžių.

7,1 mln.

keliautojų per metus

59 tūkst.

skrydžių per metus

22,4 tūkst.

tonų krovinių per metus

103

kryptys

Lietuvos oro uostai

Vilniaus oro uostas yra didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, kuris rekordiniais 2019 m aptarnavo 5 mln. keleivių, o 2025 m. – 5,1 mln. keleivių. Oro uostas užima 326 hektarų plotą, aerodromo perimetro ilgis yra 10,54 km Kilimo-tūpimo tako ilgis yra 2 515 m, plotis – 50 m PCN83/F/D/X/T; tūpimo kategorija II, įrengta „Siemens“ signalinių žiburių sistema. Vos per 7 km nuo miesto centro nutolęs oro uostas įsikūręs ant plokščiakalnio pietinėje Vilniaus dalyje. Oro uostą automobiliu iš miesto centro galima pasiekti per 15 min Oro uostas teikia aviacines bei neaviacines paslaugas vietos bei užsienio juridiniams bei fiziniams asmenims.

Kauno oro uostas 2019 m aptarnavo 1,1 mln. keleivių, o 2025 m – 1,5 mln. keleivių. Pagrindinę Kauno oro uosto veiklą sudaro žemų sąnaudų aviakompanijos, orlaivių remonto ir priežiūros įmonės, įsikūrusios oro uoste, taip pat – oro linijų bendrovės, gabenančios krovinius. Kauno oro uostas yra antras didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus ir ketvirtas didžiausias Baltijos šalyse. Oro uostas įsikūręs centrinėje šalies dalyje, nuo Kauno centro nutolęs 14 km, o nuo sostinės Vilniaus – 100 km.

Palangos oro uostas 2019 m aptarnavo 338 tūkst. keleivių, o 2025 m – 448 tūkst. keleivių. Palangos oro uostas yra regioninis oro uostas, įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje ties Baltijos jūra, už 35 km į šiaurę nuo Klaipėdos – jūrų uosto ir trečio didžiausio miesto Lietuvoje. Oro uostas turi išvystytą kelių susisiekimą su svarbiausias regiono miestais bei kaimyninėmis valstybėmis.

Vilniaus oro uostas

Kauno oro uostas

Palangos oro uostas