Spartinti šalies ekonominį augimą

Naujienos

Visos naujienos

Naujienos

Lietuvos oro uostų vadovas S. Bartkus: „Teismo sprendimas dėl kontrabandos oro balionais yra aiškus signalas kenkėjams“ Lietuvos teisėsaugos darbas, išaiškinant asmenis, atsakingus už oro balionais iš Baltarusijos skraidintas cigaretes, gina mūsų valstybės interesus ir atspindi poziciją, kad priešiška veikla nebus toleruojama, teigia Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius. Vilniaus regiono apylinkės teismas Šalčininkų rajono gyventoją pripažino kaltu dėl oro balionais iš Baltarusijos gabentos cigarečių kontrabandos. Taip pat teismas visiškai tenkino LTOU civilinį ieškinį ir iš kontrabandininko priteisė 22 108 eurus bendrovės patirtai turtinei žalai atlyginti. „Nuo pat pradžių laikėmės pozicijos, kad nusikalstami veiksmai negali likti be pasekmių – jie kelia grėsmę civilinei aviacijai, trikdo oro uostų veiklą, daro žalą valstybei ir tiesiogiai paliečia tūkstančius keleivių. Sprendimas kreiptis tiek į teisėsaugą, tiek reikšti civilinius ieškinius buvo teisingas ir būtinas žingsnis ginant viešąjį interesą bei Lietuvos oro uostų veiklos stabilumą. Toliau nuosekliai sieksime, kad kiekvienas asmuo, prisidėjęs prie tokių veiksmų, atsakytų už savo elgesį ir atlygintų padarytą žalą“, – teigia LTOU vadovas S. Bartkus. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys teisme atskleidė, kad anksčiau už kontrabandą jau teistas asmuo D. K., veikdamas organizuotoje grupėje, per Lietuvos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Konstatuota, kad tokiais tyčiniais nuteistojo veiksmais buvo trikdomas ir oro uosto darbas. Anot S. Bartkaus, tiek prokurorų atliktas ikiteisminis tyrimas, tiek tolesni teisėsaugos veiksmai išreiškė aiškią valstybės ir institucijų poziciją, taip pat formuoja stiprų prevencinį veiksmą, nes vieša proceso komunikacija galėtų turėti atgrasomąjį poveikį galimiems pažeidėjams. „Viso proceso metu oro bendrovės ir kiti mūsų partneriai galėjo įsitikinti, kad esame pasiryžę aktyviai ginti bendrus interesus ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už veikas, kurios trikdo skrydžius ir sukelia nepatogumą tūkstančiams keleivių. Svarbu ne tik rasti kaltuosius, bet ir atgrasyti nuo nusikalstamų veikų ateityje, nes saugumas yra aukščiausias mūsų prioritetas“, – pabrėžia S. Bartkus. LTOU civiliniame ieškinyje nurodė, kad naktį iš spalio 21 d. į spalio 22 d. orlaivių eismas dėl balionų keliamos grėsmės buvo sustabdytas daugiau nei 8 valandoms, Šiuo laikotarpiu buvo atšaukti 25 skrydžiai, į kitus oro uostus nukreipti 9 skrydžiai, atidėta 20 skrydžių, poveikis padarytas 6 992 keleiviams.

2026 06 04 Daugiau

Naujienos

Rekordų mėnuo: gegužę Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiausia keleivių per visą istoriją Gegužę Lietuvos oro uostai (LTOU) aptarnavo rekordinį keliautojų srautą – beveik 735 tūkst. asmenų. Ypač sparčiu augimu (10 proc.) išsiskyrė Kauno oro uostas, kuris, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pasiekė dviženklį rezultatą. Iš viso oro uostų tinkle aptarnauta beveik 5,8 tūkst. skrydžių ir 8,5% daugiau keleivių nei praėjusiais metais. Rekordiškai išaugę keleivių srautai rodo, kad vasaros aviacijos sezonas įsibėgėja, o nauja ir toliau plėtojama LTOU infrastruktūra sėkmingai palaiko augimo tempą. Gegužę Vilniaus oro uostas aptarnavo beveik 542 tūkst., Kauno oro uostas – 157 tūkst., Palangos – 36 tūkst. keleivių. „Gegužės rezultatai patvirtina, kad Lietuvos oro uostai išlaiko tvirtą augimo trajektoriją ir sėkmingai pasitinka intensyviausią vasaros kelionių sezoną. Rekordinis keleivių skaičius atspindi tiek augančią kelionių paklausą, tiek kryptingą darbą plečiant skrydžių pasiūlą ir stiprinant partnerystes su oro bendrovėmis. Nuosekliai investuojame į oro uostų infrastruktūrą ir veiklos efektyvumą, kad galėtume užtikrinti kokybišką keleivių patirtį bei sudaryti sąlygas tolesniam Lietuvos oro susisiekimo augimui“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. LTOU vadovas pastebi ypač ryškiai augantį keleivių, kurie renkasi reguliarius skrydžius, srautą – jis lyginant su praėjusių metų geguže yra 14% didesnis. Apie 10% augo ir pats reguliarių skrydžių skaičius. Skrydžių skaičius Vilniuje gegužę viršijo 4 tūkst. ribą – iš viso aptarnauti 4247 skrydžiai. Kaune aptarnautų skrydžių skaičius gegužę pasiekė 1140, o Palangoje – 407. Gegužę LTOU pažymėjo ir naujais partnerių startais bei dar platesniu krypčių žemėlapiu: Vilniaus oro uoste veiklą pradėjo nauja oro bendrovė „Arkia Israeili Airlines“, „Wizz Air“ pasiūlė skristi į Gdanską, „Airbaltic“ atvėrė maršrutą Vilnius-Ciurichas. „Arkia Israeili Airlines“ keleivius į Tel Avivą vasaros sezonu skraidins tris kartus per savaitę. Gdanskas su „Wizz Air“ visą vasaros sezoną bus pasiekiamas keturis kartus per savaitę. Iš Vilniaus į Ciurichą „Airbaltic“ skraidys du kartus per savaitę ir dar labiau pagerins Lietuvos susisiekimą su Šveicarija, mat vasaros sezonu šia kryptimi 7 kartus per savaitę skraidina „Swiss“ oro bendrovė. Visus naujojo aviacijos sezono Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapius galima rasti čia.

2026 06 03 Daugiau

Naujienos

Tarptautiniai ACI ekspertai Vilniaus oro uostui suteikė trečiojo lygio akreditaciją – už pažangą keleivių patirties valdymo srityje ACI ekspertai pripažino, kad Vilniaus oro uostas įgyvendino naują pažangios klientų patirties strategijos etapą, pagrįstą įvairiapusiu įsitraukimu. „Partnerystės ir tvarūs ryšiai su suinteresuotosiomis šalimis yra Lietuvos oro uostų stiprybė. Esame didelės ekosistemos centre – suvokdami savo svarbų indėlį į Lietuvos ekonomikos plėtrą į savo pažangos kelią įtraukiame keleivius, darbuotojus, partnerius, klientų patirties specialistus. Nuolat dalijamės savo patirtimi ir gerosiomis praktikomis, kad tobulėtume visi kartu. Tai užtikrina sklandų bendradarbiavimą ir klientų bei partnerių pasitikėjimą“, – teigia Lietuvos oro uostų keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. Pasaulyje šeštus metus vykdoma programa yra skirta plėsti ir gilinti žinias bei taikyti pažangiausias praktikas keleivių patirties valdymo srityje. „Programa palaiko pažangą, kad mūsų oro uostas geriausiai atlieptų keleivių poreikius, sistemingai plėtotų jiems skirtas paslaugas ir kurtų geriausias patirtis. Mums tai yra puiki galimybė mokytis ir naudoti geriausias pasaulines praktikas. Kartu aukštesnis akreditacijos lygis žymi brandesnę organizacijos kultūrą ir keleivių patirties gerinimo nuoseklumą. Augantis tarptautinis pripažinimas rodo, kad keleivių patirties valdymo sritį valdome profesionaliai“, – komentuoja N. Mažeikienė. N. Mažeikienė primena, kad 2024 metais Vilniaus oro uostas pelnė pirmojo lygio ACI akreditaciją, o pernai sėkmingai atitiko visus antrojo lygio reikalavimus. Ji daro išvadą, kad šių metų pasiekimas ir pripažinimas rodo ilgalaikį nuoseklų keleivių patirties vertinimo augimą ir kryptingą tobulėjimą. „Keleivių patirties gerinimą laikome strateginiu prioritetu, todėl labai svarbu, kad Tarptautinės oro uostų tarybos auditoriai jau kelerius metus įdėmiai vertina mūsų praktikas ir duomenis, teikia išvadas ir rekomendacijas. Per metus pasiekta pažanga įrodo, kad rekomendacijas greitai ir sklandžiai paverčiame efektyviai veikiančiais sprendimais”, – sako oro uostų atstovė. Šiuo metu trečiojo lygio akreditaciją Europoje turi tik 9 oro uostai ir Vilniaus oro uostas – vienas iš jų. Tarptautinė oro uostų taryba nurodo, kad pasaulyje yra tik kiek daugiau kaip 100 keleivių patirties akreditaciją turinčių oro uostų. Europoje tokių oro uostų yra tik 25. Tarptautinės oro uostų tarybos klientų patirties akreditacija yra vienintelė pasaulinė akreditacijos programa aviacijos sektoriuje, taikanti visapusišką požiūrį į klientų patirties valdymą oro uostuose. Anot N. Mažeikienės, kiekvienam keleiviui svarbiausia, kad kelionė būtų aiški, sklandi, saugi, mažiau kelianti stresą. O akreditacijos rekomenduojamos praktikos padeda oro uostui kryptingai kurti būtent tokias patirtis. Tarptautinės oro uostų tarybos klientų patirties akreditacijos programa veikia nuo 2019 metų ir yra skirta padėti oro uostams sukurti ir įgyvendinti geriausiomis praktikomis paremtas klientų patirties strategijas bei pasiekti geriausių rezultatų klientų patirties valdymo srityje. Programa apima 8 oro uostų valdymo sritis, tokias kaip klientų pažinimas, duomenų analizės ir panaudojimas klientų patirties gerinime, klientų ir darbuotojų bei partnerių įtraukimas į paslaugų vystymą, oro uostų bendruomenės bei organizacinės kultūros vystymas ir pan. Iš viso yra 5 akreditacijos lygiai, įgalinantys siekti pažangos ir analizuoti oro uostų pasiekimus kiekvienoje srityje. Džiugu, kad ir keleiviai pozityviai vertina vykdomas veiklas – 2025 m. Vilniaus oro keleivių NPS (NetPromoter Score) rodiklis buvo 75, t. y. aukščiausias per visą tyrimų vykdymo laikotarpį nuo 2014 m.

2026 06 02 Daugiau

Naujienos

7 muzikos festivaliai Europoje – tiesiai iš Lietuvos per kelias valandas Vasara Europoje – ne tik ramių atostogų, bet ir muzikos festivalių metas. Vos dviejų ar kiek daugiau valandų kelionė orlaiviu iš Lietuvos – ir atsidursite mieste, kuriame dieną laukia muziejai, senamiesčiai ar pajūris, o vakare – didžiosios scenos, mėgstami atlikėjai ir tūkstančiai bendraminčių. Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti. Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos Birželio 27 d. – liepos 4 d. vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“. Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus. Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų. Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“ Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų. Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos. Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“ Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“. Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta. Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą. „Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d. vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite. Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams. Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė. „Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis „Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu. Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi. Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis „Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz Air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai. Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę. „Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera. Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą. Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje. Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų.

2026 05 28 Daugiau

Naujienos

Vos pusantros valandos nuo Vilniaus – didžioji UEFA Čempionų lygos šventė Lietuvoje yra ir Londono „Arsenal“, ir Paryžiaus „Paris Saint-Germain“ sirgalių. Visi jie žino, kad šeštadienio vakarą Budapešte laukia istorinis mačas dėl UEFA Čempionų lygos trofėjaus. O nuo Vilniaus iki Budapešto – vos 1,5 valandos orlaiviu. Vengrijos sostinė futbolo šventei rengiasi ypatingai. Vilnių su Budapeštu jungia tiesioginiai „Wizz Air“ skrydžiai. Šią ir kitą savaitę tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Vengrijos sostinių vyksta kasdien. O didysis iššūkis „Wizz Air“ oro bendrovės laukia šią savaitę gabenant Anglijos futbolo aistruolius iš Londono. Neseniai Anglijos „Premier“ lygą laimėjusio klubo fanai tikisi dar didesnio istorinio triumfo ir plūste plūsta į Vengriją. Užtat PSG gerbėjai į Budapeštą sugūžės su viltimi apginti Čempionų lygos titulą. Futbolo šventė – visame mieste Finalą organizuojantys vengrai pabrėžia, kad futbolo bus daugiau negu esminės rungtynės „Puskas“ arenoje gegužės 30 dieną. Šeimininkai savaitgalį vadina UEFA Čempionų festivaliu, kuriuo džiaugsis net bilieto į rungtynes neturintys žmonės. Pasidaryti asmenukę su Budapešto vaizdais galima bet kurios kelionės metu. Per Čempionų lygos savaitgalį nuotrauką bus galima pasidaryti Budos pilies ar Dunojaus fone, tačiau greta įspūdingos taurės – trofėjaus, kurį į viršų kels „Arsenal“ arba PSG. Taurės kopija bus parengta pozuoti praeiviams, kiek tik reikės. Tiesiog teks sulaukti savo eilės. Nors kartą panašiame renginyje buvę aistruoliai žino, kad šventė turi savo struktūrą ir logiką. Miestą pagerbia futbolo legendos, pasirodo kylantys jaunieji talentai, savo įgūdžius gali pademonstruoti ir eiliniai sirgaliai. Veikia daug įvairių pramogų su renginio partnerių žaidimais, DJ scenomis, koncertais ir daugybe lauko barų. Svarbiausia, kad futbolo sirgalių miestelis yra atviras visiems – čia galima puikiai pajausti, kad sportas suvienija žmones. Po emocijų antplūdžio – į ramybės užutėkį pirtyse Vis dėlto abiejų komandų sirgaliai turėtų aiškiai žinoti, kur prieš rungtynes bus jų pagrindinės susirinkimo vietos. Londono „Arsenal“ sirgaliai rinksis Varosliget – Miesto parke, vos už kilometro nuo futbolo arenos. Ši zona atsidarys šeštadienį jau 8 valandą ryto. Nuo 10 val. čia prasidės scenos programa, gros DJ, vyks gyvos pramogos, pasirodys specialūs svečiai, o klubo atmosferą kurs ir „Gunnersaurus“ – personažas, kurį turbūt lengviau pamatyti tarp vaikų ir šeimų nei tarp į stadioną skubančių suaugusiųjų. PSG sirgaliai savo ruožtu rinksis „MTK Sportpark“. Vieta parinkta taip, kad iki arenos būtų galima nueiti maždaug per 15 minučių, tačiau pats susitikimo taškas bus ne tik stotelė pakeliui į stadioną. PSG jį pristato kaip centrinę Paryžiaus klubo sirgalių erdvę prieš ir po rungtynių – šventišką ir šeimoms draugišką teritoriją, kurioje finalo diena bus gyvenama kartu su klubo spalvomis, dainomis ir keliomis PSG legendomis. Šioje zonoje telpa iki 14 tūkst. žmonių. Didelė raudonai mėlyna stovykla bus tikras prancūziškas kampelis. Kad ir kaip pasibaigtų finalo rungtynės, dalis sirgalių žino, ką veiks kitą dieną. Reikės atsigauti. Geriausia išeitis, kurią siūlo Budapeštas – garsiosios miesto pirtys su baseinais. Didžioji miesto klasika – Szechenyi pirčių kompleksas: geltoni neobarokiniai rūmai, lauko baseinai, garai virš vandens ir nurimę žmonės, kurie dar prieš dieną šėlo emocijų jūroje. Garo negailės ir Rudas pirtys su mineralinio vandens baseinais ir stogo baseinu, nuo kurio atsiveria vaizdas į Dunojų. Užtat kitas lankomas poilsio objektas – Gellert pirtys – neveikia. Iki 2028 metų šis objektas yra uždarytas rekonstrukcijai. Pajusti miesto atmosferą galima be plano Jeigu norisi ne vandens procedūrų, o tiesiog tylos – patiks miesto muziejai. Budapešto dailės muziejus – geras pasirinkimas tiems, kurie nori didelio, ramaus, klasikinio muziejaus. Vengrijos nacionalinė galerija Budos pilyje taip pat atvira sekmadieniais ir patogi tuo, kad muziejų galima sujungti su vienu gražiausių miesto vaizdų – išėjus iš salių prieš akis atsiveria Dunojus, Parlamentas ir Pešto dalies stogai. Šiek tiek daugiau judesio ir veiksmo žada „House of Music Hungary“ – su daug interaktyvumo, garso, architektūros, žaidimo ir šiuolaikinio meno sprendimų. Jis leidžia pajusti, kad Vengrijos kultūra – ne vien didingas istorinis paveldas. Į Budapeštą mėgstantys sugrįžti turistai teigia, kad šis miestas yra ypatingas tuo, kad jame galima puikiai leisti laiką net visai be plano. Pakanka pakilti į kalną, pasivaikščioti tarp pilies pastatų, nueiti iki Matyaso bažnyčios ir Žvejų bastiono, pažiūrėti į Parlamentą iš kitos Dunojaus pusės. Po futbolo aistrų vakaro ši vieta veiks kaip kontrastas: mažiau šūksnių, daugiau akmens, istorijos ir panoramos. Gausu gero maisto Kad ir kokie ilgai būtų pasivaikščiojimai tiltais ir krantinėmis, vengrai visada pasirūpins, kad svečiai būtų sotūs. Karštas guliašas – patiekalas, kuris visada atkurs energijos atsargas. Futbolo šventei pasirengiantys gyventojai juokauja, kad dubuo guliašo sekmadienį kiekvienam sirgaliui bus tarsi tylus susitaikymas su realybe, kai emocijos išrėktos, balsas prikimęs, o pilvui reikia šilumos. Taip pat paragauti verta vištienos paprikos padaže, dažnai patiekiamos su mažais virtinukais. Šis patiekalas atskleidžia namų virtuvės charakterį tik yra švelnesnis nei guliašas. Kitas pasirinkimas vietinė žuvienė su paprika, ypač tinkanti tiems, kurie nori paragauti ne mėsos patiekalų. Jaukia šiluma dvelkia ir kita Budapešto pagunda – kava su gabalėliu torto. Vietiniams kava nėra tik kofeino pliūpsnis. Veikiau – lėtas ritualas, primenantis apie seną kavinių kultūrą – teatrališką pasisėdėjimą po aukštomis lubomis. Prie kavos savaime atsiranda desertai. Galima rinktis Dobos tortą su karameliniu glaistu, Esterhazy tortą su riešutiniu kremu, kepinius su varške ar aguonomis. Apskritai, Budapešte verta palikti vietos vėlyviems pusryčiams. Po finalo nakties maistas gali būti geresnis sprendimas negu ankstyvas vizitas muziejuje. Kiaušiniai, kava, šviežia duona, vietiniai sūriai, pyragai ar taurė gėrimo leis sekmadienį pradėti lengviau. Miestas turi daug kavinių, kuriose „brunchas“ jau seniai tapo savaitgalio ritualu, todėl tai puikus pasirinkimas lėtai į gyvenimą sugrįžtantiems futbolo šventės dalyviams.

2026 05 27 Daugiau

Naujienos

Palangos oro uoste įdiegta pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema: gyventojai raginami suklusti Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad Palangos oro uoste įdiegta nauja pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema. Naujoji įranga įdiegta oro uostui kasmet sutinkant rekordinius keleivių srautus bei didėjant aptarnaujamų skrydžių skaičiui. Palangos oro uostas kviečia gyventojus bei miesto svečius bendradarbiauti, tačiau įspėja – pažeidėjams gresia baudos. Analogiška sistema netrukus pradės veikti Kauno bei Vilniaus oro uostuose. Į nustatytą oro uosto bepiločių orlaivių kontrolės zoną, kurioje draudžiami su atitinkamomis tarnybomis nesuderinti bepiločių orlaivių skrydžiai, patenka ne tik Palangos oro uostas ir jo prieigos, tačiau ir greta esančios apgyvendintos teritorijos, kaip Kunigiškiai, šiaurinė Palangos dalis, taip pat teritorijos į Šiaurę nuo Palangos oro uosto link Šventosios. Pabrėžtina, kad į šią zoną patenka ir atitinkama pajūrio (paplūdimio) dalis. Bepiločiams orlaiviams draudžiamos skraidyti zonos suformuotos atsižvelgiant į orlaivių kilimo ir tūpimo trajektorijas įvairiose altitudėse siekiant užtikrinti aukščiausią aviacijos saugos lygį. Šiemet oro uosto orlaivių kontrolės zonoje jau užfiksuoti 37 neleistini bepiločių orlaivių skrydžiai. Tikslias zonos ribas galima pasitikrinti čia: https://utm.ans.lt/avm/#p=7.59/55.159/23.825 „Bepiločiai orlaiviai kelia naujos kartos grėsmę aviacijos saugai ir saugumui. Siekiant išlaikyti aukščiausius aviacijos saugumo standartus oro uostui aptarnaujant rekordinius keleivių srautus, įdiegėme naujausios kartos dronų aptikimo sistemą, kuri leidžia itin tiksliai nustatyti neleistiną veiklą. Raginame Palangos gyventojus bei svečius pajūriu mėgautis savo akimis, o pamačius droną – pranešti telefonu numeriu 112. Aviacijos sauga – mūsų visų bendras interesas, tačiau įspėjame – pažeidėjai bus nustatyti, o neleistina veikla užtrauks atsakomybę“, – teigia Vidas Kšanas, Lietuvos oro uostų Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius. „Dronų naudotojai vis dar neįvertina rizikų ir teisinių reikalavimų. Mūsų reagavimas yra operatyvus ir principingas, ypač oro uostų bei kitų strateginių objektų prieigose. Primename – neapdairus skrydis gali sukelti rimtas pasekmes oro eismo saugai,“ – teigia Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Viktoras Grabauskas. Dronų aptikimo sistema – itin pažangi ir tiksli Sistema antenų pagalbą stebi oro erdvę ir aptinka radijo signalų sklaidą. Aerodromo ir jo apsaugos zonų ribose stebėsena vykdoma ištisą parą visus metus. Naujosios sistemos techninės galimybės leidžia nustatyti bepiločio orlaivio buvimo vietą, judėjimo kryptį, aukštį, laiką bei kitus identifikacinius parametrus, taip pat – drono valdytojo geografinę lokacija. Vystant naująją sistemą yra nustatyti reagavimo algoritmai sąveikoje su aviacijos saugumo partneriais – Viešojo saugumo tarnyba (VST) bei vietos Policija. Siekiant užtikrinti oro erdvės saugumą bei skrydžių saugą, kartu su „Oro Navigacija“ yra priimami sprendimai dėl galimo orlaivių eismo stabdymo, o pažeidėjui aptikti yra siunčiamos VST pajėgos. Visais atvejais, kai vyksta nesankcionuotas (neautorizuotas) bepiločio orlaivio skrydis draudžiamojoje zonoje, dronų detekcijos sistema „Dronų radaras“ apie tai praneša Palangos oro uosto aviacijos saugumo vadovui, Viešojo saugumo tarnybos pajėgų, saugančių šį svarbų valstybės objektą, vadovui, Klaipėdos apskrities policijos budėtojams bei Viešojo saugumo tarnybos Jungtinio operacijų centro vyresniajam pareigūnui. Gavus sistemos pranešimą, nedelsiant į Palangos oro uosto draudžiamosios zonos pažeidimą reaguoja Viešojo saugumo tarnybos ir policijos ekipažai, o reagavimo sąveiką tarp į pažeidimus reaguojančių pajėgų užtikrina ir koordinuoja Viešojo saugumo tarnybos Jungtinis operacijų centras. Pažeidėjams – ženklios baudos Sulaikyto pažeidėjo atžvilgiu administracinę teiseną vykdo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Nuo sistemos aktyvavimo už bepiločių orlaivių pilotavimą Palangos oro uosto draudžiamojoje zonoje be leidimo Viešojo saugumo tarnyba administracinėn atsakomybėn patraukė jau 5 asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad bepiločių orlaivių pilotavimas draudžiamose zonose be leidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393 str. 4 d., užtraukia baudą nuo 400 iki 800 eurų ir gali būti skiriamas bepiločio orlaivio konfiskavimas. Pakartotinai padarius tokį pažeidimą grėstų bauda nuo 800 iki 1200 eurų su privalomu bepiločio orlaivio konfiskavimu. Saugus drono valdymas – visų bendra atsakomybė Viešojo saugumo tarnyba bei Lietuvos oro uostai primena, kad prieš naudojant bepilotį orlaivį (droną) privaloma įsitikinti, ar vieta, kurioje esama, nepatenka į draudžiamą teritoriją ir reikalingas išankstinis tos teritorijos juridinio asmens sutikimas. Tai galima pasitikrinti: https://utm.ans.lt/avm/#p=7.59/55.159/23.825 Jei bepilotis orlaivis turi kamerą, naudotojas privalo įgyti pažymėjimą Transporto kompetencijų agentūroje: https://tka.lt/katalogas/bendra-informacija-2 Pabrėžtina, kad bepiločių orlaivių gamintojai neprisiima atsakomybės dėl automatinių perspėjimų ir neteisėto naudojimo ir visa atsakomybė su pasekmėmis tenka drono valdytojui️. Atsakomybė už dronų naudojimo tvarkos taisyklių pažeidimus numatyta LR Administracinių nusižengimo kodekso 393 str. https://www.infolex.lt/ta/336765:str393 Daugiau informacijos apie Dronų naudojimo reikalavimus: https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/oro-transportas-1/bepilociai-orlaiviai/ Apie bepiločių orlaivių (dronų) neskraidymo zoną informuoja ant Palangos oro uosto perimetro tvoros esantys įspėjamieji ženklai. Įdiegus naujausią aptikimo sistemą, bus vykdoma gyventojų bei miesto svečių informavimo kampanija siekiant edukuoti apie kylančias grėsmes, neskraidymo zonos ribas, taip pat taisyklių pažeidėjams gresiančias baudas. Primenama, kad visa informacija siekiantiems teisėtai ir saugiai valdyti bepilotį orlaivį (droną) greta Lietuvos oro uostų yra pateikiama www.ltou.lt/dronai Palangos oro uostas rekordiniais 2025 metais aptarnavo beveik 448,4 tūkst. keleivių – 18,7 proc. daugiau nei 2024 m. Rekordus Palangos oro uostas fiksuoja ir 2026 pradžioje – keleivių skaičius augo ir sausį, ir vasarį.

2026 05 26 Daugiau

Naujienos

Turku atveria vartus į nuostabų Baltijos salyną ir suomišką gyvenimo būdą Įsimintina kelionė – ne būtinai toliausia. Lietuviai vis dažniau renkasi pusantros ar dvi valandas trunkančius skrydžius, kurie atveria unikalias patirtis. Viena tokių – Suomijos miestas Turku, kuris yra lengvai pasiekiamas iš Vilniaus oro uosto. Vos pusantros valandos – ir jūs jau tyrinėjate seniausią Suomijos miestą ir grožitės begale jūroje išbarstytų salų. Vos atvykus į Turku, kelias nuves iki XIII amžiuje įkurtos pilies, kuri daug kartų buvo perstatyta. Kitas miesto simbolis – raudono mūro XIV amžiaus katedra. O galiausiai – Auros upė (Aurajoki), savo tėkme rodanti kryptį į vieną įspūdingiausių Baltijos regiono salynų, vadinamąjį Turku archipelagą. Vaizdai, kurių dauguma lietuvių dar neatrado Keliautojams vietos gidai dažniausiai pataria planuoti 4–5 dienų vizitą. Jie sako, kad tiek laiko užtikrina, kad neskubėsite, palengva įsimylėsite atpalaiduojančią vietos gyvenimo atmosferą, pasimėgausite gamtos grožiu ir turėsite laiko pasikaitinti tradicinėse pirtyse, nes čia jų apstu – nuo viešosios miesto pirties „Forum Sauna“ iki privačių – viešbučiuose, svečių namuose ar SPA. Ypač smagu pasikaitinti pirtyje tiesiog ant Baltijos jūros kranto ir tada atvėsti bangose. Pirtys gamtos apsuptyje yra kelionės po salyną privalumas. Kiti privalumai – tradicinis maistas, grynas oras ir galimybės judėti automobiliu, keltu, pėsčiomis ar dviračiais, mėgaujantis kraštovaizdžiu. Garsusis „Archipelago Trail“ yra apie 250 kilometrų maršrutas, kuris driekiasi keliais, tiltais ir keltais iš vienos salos į kitą. Kelionė tampa ištisu reportažu: vieną akimirką riedate pušyno taku, kitą – plaukiate mažu keltu, trečią – geriate kavą uostelyje, kur priešais jus supasi žvejų valtys. Per vieną dieną galima pamatyti ne vieną, o keliolika salų fragmentų. Visu gražumu archipelagas atsiskleidžia vasarą. Pakrantėse žydi pievos, mediniai lieptai įšyla nuo saulės, kavinių savininkai išneša stalus į lauką, o vakaro pabaiga nusidažo šiaurietišku saulėlydžiu, kuris – kiek kitoks negu Lietuvoje. Gardaus maisto paslaptis – šviežumas Sezoniniai vasaros patiekalai – dalis vietinių malonumų. Turku regione vasarą ant stalo karaliauja tai, ką tuo metu siūlo jūra, ežerai, miškai ir vietos ūkiai. Verta paragauti syko – subtilaus skonio baltos žuvies, kuri Suomijoje yra daug dažnesnė negu Lietuvoje (įrašyta į raudonąją knygą). Sykas kepamas svieste, orkaitėje arba rūkomas, o patiekiamas su šviežiomis bulvėmis ar sezoninėmis daržovėmis. Ankstyvos bulvės šioje Suomijos dalyje yra savotiškas kultas – jų mėgėjų čia ne mažiau negu Lietuvoje. Dar krapai, ridikėliai, agurkai, žirniai, po to – voveraitės, mėlynės, avietės. Pažįstama? Taip, bet vis tiek labai gardu. Nes šviežia ir natūralu. Vietos turgeliuose vasarą pasirodo ir juoda duona, kepama iš ruginių ir kitų miltų, su salyklo ar sirupo natomis. Ji puikiai dera su sviestu, rūkyta žuvimi ar įvairiomis užtepėlėmis. Populiarus desertas – bandelė su uogomis arba pyragas su rabarbarais. Šalia visada atsiras ir puodelis kavos, nes suomiai jos išgeria labai daug. Gausu istorinio paveldo Tyrinėjant Turku nesunku suprasti, kad viena geriausių vietų pasimėgauti puodeliu kavos – Auros upės krantinė. Vieniems tai – ryto ritualas, kiti ateina per pietus ir valgo laiveliuose-restoranuose. Vietinių teigimu, upė suformavo miesto prekybą, judėjimą, uosto gyvenimą ir net dabartinę kultūrą. Upė nuo seno yra miesto gyvenimo ašis, aplink kurią verda viešasis gyvenimas. Greta jos gurmanai visada ras ir aukštos klasės restoranų. Aurajoki turi svarbią istorinę reikšmę, puikiai pristatomą „Aboa Vetus Ars Nova“ muziejuje. Vienoje pusėje čia atsiveria viduramžių Turku archeologiniai sluoksniai – senų namų pamatai, gatvės, uosto gyvenimo fragmentai, o kitoje – šiuolaikinio meno ekspozicijos. Šis kontrastas veikia beveik simboliškai: senoji šalies sostinė Turku geba saugoti praeitį, bet kartu gyvena moderniai ir kūrybiškai. Tai įrodo lankytojų srautą pritraukianti „Mystery of Banksy“ paroda miesto doke ir tiesiai iš Londono į Turku atvykstanti „Frameless“ paroda, vadinama skaitmeninio meno šedevru. Pastarosios atidarymas – birželio 8 dieną, „Logomo“ erdvėje. Turku dažnai vadinamas Suomijos istorine širdimi. Šiandien tą jausmą kuria ne vien faktai, o pati miesto atmosfera: akmenimis grįstos atkarpos, upės krantinės, senieji pastatai, katedra ir pilis. XIII amžiaus pabaigoje pradėta statyti pilis per šimtmečius tarnavo kaip tvirtovė, administracijos centras ir didikų rezidencija. Lankantis joje įsimena puošnios menės, istoriniai interjerai ir pasakojimas apie laikotarpį, kai Suomijos žemės buvo Švedijos karalystės dalis. Muziejaus ekspozicijos leidžia geriau suprasti, kaip susiformavo Šiaurės Europa. O miesto jūrinį identitetą išryškina kitas lankytinas objektas – „Forum Marinum“ – Suomijos jūrų muziejus su laivais, jūrine technika ir ekspozicijomis apie laivybą, jūrinę prekybą bei gyvenimą prie Baltijos. Miestas, kuris moka švęsti vasarą Turku vasarą gyvena taip, kad smagu ir šeimoms su vaikais, ir audringu muzikos festivalių ritmu gyvenantiems jaunuoliams, ir kamerinę aplinką vertinantiems svečiams. Dažnai renginiai vyksta pačiame miesto centre, pavyzdžiui, kaip jaukus ir šiltas „Kesarauha“ muzikos festivalis pilies aplinkoje. Džiugios vasaros nuotaikos pulsuoja miesto parkuose, o gausybė senamiesčio restoranų lauko erdves užpildo staliukais – žmonės mėgaujasi saule, maistu, gėrimais, muzika ir pokalbiais. Birželį organizuojamos jaukios vidurvasario šventės vaikams, lauko renginiai, atskleidžiantys bendruomeniškumo dvasią. Šilčiausiu metų laiku suomiai sugalvoja mėgautis Ibisos ritmais – rengia vakarėlius laivuose ar Raisio paplūdimyje. Apskritai, muzikos mėgėjams Turku siūlo labai platų patirčių spektrą – nuo mažesnių koncertinių vakarų iki sunkesnio skambesio, dundančio per Baltijos metalo festivalį ar per „Lordi“ koncertą. Daug lankytojų pritraukia „Ruisrock“ roko festivalis saloje ar jau minėta „Kesarauha“ muzikos šventė, kuri šiemet vyks birželio 12-14 dienomis. „Wizz Air“ bendrovė iš Vilniaus į Turku keleivius skraidina tris kartus per savaitę. Vasara yra pats geriausias metas atrasti šį kraštą su įspūdinga gamta, istorija ir kultūriniu gyvenimu.

2026 05 26 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uostas šaltibarščių festivaliui tapo „Vilnius Pinkternational Beetport“ Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad Vilniaus oro uostas jungiasi prie Vilniaus šaltibarščių festivalio ir laikinai tampa „Vilnius Pinkternational Beetport“. Pavadinimą pakeitęs ir rožinėmis dekoracijomis padabintas oro uostas tampa oro vartais į jau ketvirtą kartą organizuojamą festivalį. Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo fasadą papuošė naujasis pavadinimas „Vilnius Pinkternational Beetport“, registracijos salėje bei atvykimo terminale keliautojus pasitinka ir fotografuotis kviečia pagrindiniai šaltibarščių ingredientai, o terminalus jungiančiame koridoriuje nusidriekė šaltibarščių upė, kuri teka link kavinių, restoranų ir parduotuvių, susivienijusių šiam rožiniam festivaliui. Be to, ženklas VILNIUS, esantis ant atvykimo terminalo fasado, rožine spalva šviečia dieną ir naktį, taip pasitikdamas ir išlydėdamas visus šaltibarščių gerbėjus. „Vilniaus miestas jau nusidažė rožine spalva ir laukia tūkstančių šaltibarščių gerbėjų, dalis kurių atskris iš užsienio. Esame vartai į Vilnių – šaltibarščių sostinę, todėl šiemet ne tik pasitinkame keliautojus ypatinga rožine nuotaika, bet ir atitinkamu pavadinimu. Kviečiame festivalį pradėti ir pratęsti oro uoste, kuriame kartu su partneriais kuriame keleiviams šaltibarštines nuotaikas“, – teigia Lietuvos oro uostų keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. Nors šaltibarščių festivalis vyks Vilniuje, oro uosto šaltibarščių ekspertai kviečia pažinti šalis, kuriose auga pagrindinių šios sriubos ingredientų ypatingos, neįprastos rūšys. Agurkų gausa didžiuojasi Lenkija bei Nyderlandai, spalvoti burokėliai auginami Vokietijoje bei Italijoje, bulvių įvairovę siūlo Škotija bei Prancūzija, ožkos pieno kefyrą propaguoja kalnuotos Balkanų šalys, o ypatingus krapus paragauti kviečia Švedija bei Suomija. Įvairūs miestai šiose šalyse pasiekiami tiesioginiais reguliariais skrydžiais iš Vilniaus oro uosto. Ketvirtąkart vyksiančiam festivaliui, kuris šiemet truks net tris dienas, Vilniaus oro uostas keleivius pasitinka pakitusiu pavadinimu, rožinėmis dekoracijomis ir instaliacijomis, kviečiančiomis fotografuotis, prisijungti ir švęsti unikaliausią festivalį regione. Vilniaus oro uoste esančios kavinės ir restoranai tieks šaltibarščius savo meniu, vyks degustacijos ir specialūs pasiūlymai, o parduotuvėse bus galima įsigyti šaltibarščių atributikos, rūbų ir suvenyrų. Šventiškai pasipuošęs oro uostas išliks iki pat Vilniaus šaltibarščių festivalio pabaigos gegužės 31 d. Vilniaus oro uostas per pirmuosius keturis šių metų mėnesius pasiekė naują rekordą ir aptarnavo kiek daugiau nei pusantro milijono šaltibarščių gerbėjų, arba vidutiniškai dešimtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

2026 05 25 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uoste skrydžius pradėjo nauja oro bendrovė „Arkia Israeli Airlines” Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad gegužės 21 d. Vilniaus oro uoste veiklą pradėjo nauja oro bendrovė – „Arkia Israeli Airlines“. Pirmą kartą reguliarius skrydžius Lietuvoje vykdysianti viena didžiausių Izraelio oro bendrovių dar labiau pagerins susisiekimą oru tarp Vilniaus ir Tel Avivo. Skrydžius iš Vilniaus į Tel Avivą oro bendrovė planuoja vykdyti aviacijos vasaros sezono metu – iki spalio 4 d. Tiesioginiai skrydžiai vyks triskart per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo truks beveik keturias valandas. „Nuosekliai stipriname Lietuvos pasiekiamumą ir atvirumą pasauliui. Kiekvienas naujas vežėjas ir nauja tiesioginė kryptis – aiškus signalas, kad esame matomi, patikimi ir patrauklūs tarptautiniams partneriams. Džiugu sveikinti pirmąjį vienos didžiausių Izraelio oro linijų „Arkia“ skrydį. Tai dar labiau sustiprina galimybes keliauti, bendradarbiauti ir stiprinti ryšius“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. „Tel Avivo–Vilniaus maršruto atidarymas atspindi mūsų įsipareigojimą plėtoti naujas kryptis, aptarnaujančias kelis rinkos segmentus. Ši oro jungtis bus naudinga Izraelio keliautojams, o Lietuvos gyventojams suteiks tiesioginį susisiekimą su Izraeliu, stiprindama turizmą, verslo ir žmonių tarpusavio ryšius tarp abiejų šalių“, – teigia „Arkia Israeli Airlines“ generalinis direktorius Oz Berlowitz. „Sveikiname jau antrą oro bendrovę iš Izraelio Vilniaus oro uoste. Džiaugiamės, kad „Arkia“ savo plėtrai pasirinko įsteigti skrydžius į Vilnių. Lietuvoje sparčiai augant turistų iš Izraelio skaičiui, naujas vežėjas ir papildomi tiesioginiai skrydžiai sudarys dar palankesnes sąlygas ne tik atrasti Lietuvą, bet ir pasiekti Tel Avivą. Praėjusiais metais daugiau nei 70 tūkst. keleivių skrido tarp Lietuvos ir Izraelio – kone triskart daugiau nei 2024 m., tad džiaugiamės „Arkia“ sprendimu ateiti į mūsų augančią ir perspektyvią rinką“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Atvykstamojo turizmo katalizatorius Naujo vežėjo atėjimas atspindi augantį turistų iš Izraelio susidomėjimą Lietuva. Pagrindinis oro bendrovės „Arkia“ turizmo partneris šiame maršrute yra Izraelio kelionių organizatorius „Overseas“. Anksčiau kelionių organizatoriaus klientai Lietuvą pasiekdavo užsakomaisiais skrydžiais. „Būdami pirmuoju Izraelio kelionių organizatoriumi, pristačiusiu didžiulį Lietuvos potencialą Izraelio keliautojams, džiaugiamės galėdami pradėti jau trečią veiklos sezoną, šįkart – su „Arkia Airlines“, kuri pradeda tiesioginį maršrutą iš Tel Avivo į Vilnių. Šiais metais vykdysime tris savaitinius skrydžius, o sezono piko metu – net penkis, todėl į Vilnių skrisime kone kasdien. Šis neįtikėtinas augimas atspindi didelę paklausą ir gilų Izraelio keliautojų ryšį su Lietuva, todėl didžiuojamės būdami šio produkto pradininkais“, – teigia vienas iš kelionių organizatoriaus „Overseas“ vadovų Pini Krainer. „Tretieji sėkmingos veiklos metai Lietuvoje yra pasiekimas, kuris nebūtų buvęs įmanomas be mūsų puikių vietos partnerių. Nuoširdžiai dėkojame „Keliauk Lietuvoje“, Lietuvos oro uostams ir mūsų atsidavusiems vietos tiekėjams. Jų neblėstanti parama padėjo Lietuvai tapti svarbia ir labai vertinama kryptimi Izraelio turistams. Tikimės dar vieno puikaus sezono, kuris tęsis iki spalio pradžios, per kurį toliau stipriname turizmo saitus tarp mūsų šalių“, – teigia vienas iš kelionių organizatoriaus „Overseas“ vadovų Vered Schwartz. Pirmasis bendrovės skrydis į Vilnių Pirmasis „Arkia“ orlaivis Vilniaus oro uoste pasitiktas tradicine vandens arka, kurią suformavo Vilniaus oro uosto Priešgaisrinio gelbėjimo pajėgos, o pirmuosius keleivius oficialioje atidarymo šventėje prie laipinimo vartų sveikino oro bendrovės, oro uosto, Izraelio bei Lietuvos ambasadų atstovai. „Arkia Israeli Airlines“ – viena didžiausių Izraelio oro linijų bendrovių, veiklą pradėjusi vykdyti dar 1949 m. Tel Avivo oro uoste bazę turinti bendrovė siūlo tiek vidinius skrydžius Izraelyje, tiek tarptautinius maršrutus į įvairias šalis – ne tik Europoje bei Viduržemio jūros regione, bet ir į JAV bei Aziją. Jungtis su Vilniumi bus pirmasis „Arkia“ maršrutas į Lietuvą. Skrydžių bilietus įsigyti ir skrydžių tvarkaraštį rasti galima oro bendrovės oficialiame tinklalapyje www.arkia.co.il

2026 05 21 Daugiau

Visos naujienos

Apie įmonę

Akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. LTOU vysto koordinuotą trijų oro uostų veiklą, siūlo platų paslaugų spektrą ir užtikrina aukštą paslaugų kokybę keleiviams bei partneriams. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

2025 metais Lietuvos oro uostai aptarnavo 7,1 mln. keleivių ir 59 tūkst. skrydžių.

7,1 mln.

keliautojų per metus

59 tūkst.

skrydžių per metus

22,4 tūkst.

tonų krovinių per metus

103

kryptys

Lietuvos oro uostai

Vilniaus oro uostas yra didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, kuris rekordiniais 2019 m aptarnavo 5 mln. keleivių, o 2025 m. – 5,1 mln. keleivių. Oro uostas užima 326 hektarų plotą, aerodromo perimetro ilgis yra 10,54 km Kilimo-tūpimo tako ilgis yra 2 515 m, plotis – 50 m PCN83/F/D/X/T; tūpimo kategorija II, įrengta „Siemens“ signalinių žiburių sistema. Vos per 7 km nuo miesto centro nutolęs oro uostas įsikūręs ant plokščiakalnio pietinėje Vilniaus dalyje. Oro uostą automobiliu iš miesto centro galima pasiekti per 15 min Oro uostas teikia aviacines bei neaviacines paslaugas vietos bei užsienio juridiniams bei fiziniams asmenims.

Kauno oro uostas 2019 m aptarnavo 1,1 mln. keleivių, o 2025 m – 1,5 mln. keleivių. Pagrindinę Kauno oro uosto veiklą sudaro žemų sąnaudų aviakompanijos, orlaivių remonto ir priežiūros įmonės, įsikūrusios oro uoste, taip pat – oro linijų bendrovės, gabenančios krovinius. Kauno oro uostas yra antras didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus ir ketvirtas didžiausias Baltijos šalyse. Oro uostas įsikūręs centrinėje šalies dalyje, nuo Kauno centro nutolęs 14 km, o nuo sostinės Vilniaus – 100 km.

Palangos oro uostas 2019 m aptarnavo 338 tūkst. keleivių, o 2025 m – 448 tūkst. keleivių. Palangos oro uostas yra regioninis oro uostas, įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje ties Baltijos jūra, už 35 km į šiaurę nuo Klaipėdos – jūrų uosto ir trečio didžiausio miesto Lietuvoje. Oro uostas turi išvystytą kelių susisiekimą su svarbiausias regiono miestais bei kaimyninėmis valstybėmis.

Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uostas yra didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, kuris rekordiniais 2019 m aptarnavo 5 mln. keleivių, o 2025 m. – 5,1 mln. keleivių. Oro uostas užima 326 hektarų plotą, aerodromo perimetro ilgis yra 10,54 km Kilimo-tūpimo tako ilgis yra 2 515 m, plotis – 50 m PCN83/F/D/X/T; tūpimo kategorija II, įrengta „Siemens“ signalinių žiburių sistema. Vos per 7 km nuo miesto centro nutolęs oro uostas įsikūręs ant plokščiakalnio pietinėje Vilniaus dalyje. Oro uostą automobiliu iš miesto centro galima pasiekti per 15 min Oro uostas teikia aviacines bei neaviacines paslaugas vietos bei užsienio juridiniams bei fiziniams asmenims.

Kauno oro uostas

Kauno oro uostas 2019 m aptarnavo 1,1 mln. keleivių, o 2025 m – 1,5 mln. keleivių. Pagrindinę Kauno oro uosto veiklą sudaro žemų sąnaudų aviakompanijos, orlaivių remonto ir priežiūros įmonės, įsikūrusios oro uoste, taip pat – oro linijų bendrovės, gabenančios krovinius. Kauno oro uostas yra antras didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus ir ketvirtas didžiausias Baltijos šalyse. Oro uostas įsikūręs centrinėje šalies dalyje, nuo Kauno centro nutolęs 14 km, o nuo sostinės Vilniaus – 100 km.

Palangos oro uostas

Palangos oro uostas 2019 m aptarnavo 338 tūkst. keleivių, o 2025 m – 448 tūkst. keleivių. Palangos oro uostas yra regioninis oro uostas, įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje ties Baltijos jūra, už 35 km į šiaurę nuo Klaipėdos – jūrų uosto ir trečio didžiausio miesto Lietuvoje. Oro uostas turi išvystytą kelių susisiekimą su svarbiausias regiono miestais bei kaimyninėmis valstybėmis.