Spartinti šalies ekonominį augimą

Naujienos

Visos naujienos

Naujienos

Vilniaus oro uoste atidaryta „VNO Plaza“: rekonstruotas senasis išvykimo terminalas tapo didžiausia oro uosto komercine erdve „Vilniaus oro uoste užbaigiame dar vieną infrastruktūros transformacijos etapą ir keleiviams atveriame naują traukos centrą – „VNO Plaza“. Vieta, kuri dešimtmečius tarnavo kaip registracijos į skrydį salė, šiandien tampa didžiausia oro uosto komercinių paslaugų erdve. Tikiu, kad modernus interjeras, natūrali šviesa, nauji prekės ženklai ir reikšmingai išplėstas asortimentas atlieps klientų poreikius ir prisidės prie puikios kelionės patirties. Oro uostui erdvė suteiks sklandžiau valdyti keleivių srautus, o papildomos komercinės pajamos leis išlikti konkurencingiems pritraukiant naujus skrydžius“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. „Vilniui sparčiai augant, kartu modernėja ir mūsų oro uostas – vieni svarbiausių miesto vartų į pasaulį. Smagu matyti, kad keleiviams atsiveria naujos, šviesios ir patogios erdvės. Modernus oro uostas ir platus tiesioginių skrydžių tinklas – neatsiejami siekiant didinti miesto konkurencingumą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė jau ne vienerius metus įgyvendina tiesioginių skrydžių skatinimo programą, kuri padeda atverti naujas susisiekimo galimybes ir stiprina miesto ryšius su svarbiausiais ekonomikos, inovacijų ir verslo centrais“, – teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Iš pagrindų rekonstruota infrastruktūra – oro uosto konkurencingumo garantas Per metus trukusią pirmojo etapo rekonstrukciją iš pagrindų atnaujintos ne tik keleiviams matomos erdvės, bet ir „nematoma“ infrastruktūra: vandentiekis, elektros instaliacija, vėdinimas, šildymo sprendimai, apsaugos ir garso sistemos. Atnaujintas terminalo stogas – į erdves patenka daugiau dienos šviesos, terminalas atrodo šviesesnis ir vizualiai artimesnis naujajam išvykimo terminalui. Erdvės interjeras, architektūra ir apdailos medžiagos sukurtos atsižvelgiant į naująjį išvykimo terminalą ir tampa vientiso komplekso tąsa. Tai ne galutinė visos rekonstrukcijos pabaiga, o svarbus tarpinis žingsnis: tolesni darbai persikels į ne Šengeno zonos erdves. Naujosios erdvės generuojamos papildomos komercinės pajamos įgalins Vilniaus oro uostą išlaikyti žemas oro bendrovėms taikomas rinkliavas ir taip išlikti patraukliam itin konkurencingoje Europos aviacijos rinkoje. Teigiama, kad naujosios erdvės atnešta komercinė nauda netiesiogiai prisidės prie naujų oro bendrovių ir krypčių pritraukimo ir išlaikymo. „VNO Plaza“ yra pagrindinė senojo išvykimo terminalo konversijos dalis, o visos rekonstrukcijos projekto vertė siekia 15 mln. eurų. Paskaičiuota, kad naujoji erdvė turėtų oro uostui atnešti apie 10 mln. eurų pajamų per metus. Didžiausia „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse Naujosios „VNO Plaza“ centru tapo didžiausia prekės ženklo „Heinemann“ „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse, kurioje keleiviai ras ne tik populiariausius prekės ženklus, bet ir ženkliai išplėstą lietuviškos produkcijos asortimentą. Naujoji parduotuvė yra net 55 proc. didesnė ir užima net 1 300 kv. m. plotą. Joje ypatingas dėmesys skirtas lietuviškai produkcijai, kuriai skirtas daugiau nei 200 kv. m. erdvė, ir kurioje keliautojai galės įsigyti įvairių vietos gamintojų maisto produktų, gėrimų, tekstilės, parfumerijos ir kitokių produktų. Parduotuvėje keliautojai taip pat ras išplėstą vis populiarėjančios nišinės parfumerijos asortimentą. „Mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos oro uostais yra grįstas pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir bendru siekiu keliautojus laikyti aukščiausiu prioritetu. Šis atidarymas yra svarbus žingsnis mūsų bendroje kelionėje siekiant dar labiau pagerinti keleivių patirtį ir kartu formuoti kelionių mažmeninės prekybos ateitį“, – teigia „Gebr. Heinemann“ generalinis direktorius Max‘as Heinemann‘as. Teigiama, kad naujoji „Duty-Free“ parduotuvė keliautojus pasitiks šviesiu ir jaukiu interjeru, papildytu tradiciniais lietuviškais etnografiniais elementais ir ornamentais. Naujos erdvės – kiekvieno poreikiams Su šiuo etapu keleiviams atveriama daugiau kaip 3 000 kv. m naujo komercinio ploto, taigi rekonstruota išvykimo terminalo dalis keleiviams pasiūlys platų prekių bei maitinimo paslaugų asortimentą. Dalis erdvių šiandien jau veikia, o dar keli prekės ženklai, kaip „Burger King“ greitojo maisto restoranas ir „Aspire“ verslo klubas, planuojami atidaryti dar šią vasarą. Parduotuvė „Narvesen“ skirta greitiems pirkiniams prieš skrydį, taip pat kelionės skaitiniams – nuo spaudos iki knygų. Juvelyrikos ir aksesuarų erdvė „Marry me by Ribas“ kviečia reikšmingoms lauktuvėms arba kelionei, kuri prasideda su šventės nuotaika. Taip pat keleivių lauks nišinės parfumerijos ir kosmetikos erdvė „Creme de la Creme“. „Camden Food Co.“ bus maitinimo pasirinkimas su sveikesniu asortimentu, o „Le Grand Comptoir“ keliautojus kvies ragauti lietuviškų patiekalų. „SSP didžiuojasi galėdama atidaryti „Sodai Le Grand Comptoir“ centrinėje „VNO Plaza“ aikštėje. Jau šeštoji mūsų vieta Vilniaus oro uoste yra reikšmingas įvykis mūsų augančiame maitinimo vietų portfelyje. „Sodai“ keliautojams atneš lietuviškos virtuvės esmę per sezoninius patiekalus, vietinius gėrimus ir ramią, bet gyvybingą atmosferą. Šis atidarymas sustiprina mūsų įsipareigojimą kurti autentišką, aukštos kokybės maitinimo patirtį pačiame keleivių kelionės centre“, – teigia Elena Heiska, SSP vykdančioji direktorė Suomijai ir Baltijos šalims. „Naujosios „Narvesen“ prekybos vietos atidarymas Vilniaus oro uoste žymi svarbaus strateginio projekto pabaigą – užbaigėme visų mūsų lokacijų transformaciją Lietuvos oro uostuose pagal naująjį konceptą. Tai reikšmingas etapas ne tik mūsų organizacijai, bet ir ilgalaikėje partnerystėje su Lietuvos oro uostais, kuriuos vertiname kaip vieną svarbiausių partnerių kuriant šiuolaikišką keleivių patirtį. Naujoji parduotuvė atspindi tai, kuo šiandien yra „Narvesen“ – moderni aplinka, kruopščiai keliautojų poreikiams pritaikytas asortimentas, aukštos kokybės iš atsakingų šaltinių gaunama ekologiška kava, kasdien šviežiai mūsų gaminamas maistas ir patogi apsipirkimo patirtis pačiame pirmajame kelionės taške“, – sako Saulius Žilėnas, „Reitan Convenience Lithuania“ generalinis direktorius. Finalinis etapas – ne Šengeno zona Į „VNO Plaza“ erdvę persikelia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasienio kontrolė, skirta keliaujantiems į ne Šengeno šalis. Į ne Šengeno šalis keliaujančių keleivių kelias oro uoste taps aiškesnis ir patogesnis, o būtent į šias erdves persikels tolesni rekonstrukcijos darbai. Naujoji pasienio zona bus erdvesnė ir jaukesnė, ji taip pat turėtų pagerinti darbo sąlygas pasienio pareigūnams. Aktualios ne Šengeno kryptys – Jungtinė Karalystė, Turkija, Egiptas, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kt. Vilniaus oro uostas pirmuosius penkis šių metų mėnesius aptarnavo daugiau nei 2 mln. keleivių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei 2025 m., ir kiekvieną iš šių mėnesių pasiekė naują visų laikų rekordą. Rekordus pasiekti padėjo augantis noras keliauti, taip pat naujos oro linijų bendrovės bei nauji ir sugrįžtantys populiarūs maršrutai.

2026 06 16 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostų komunikacijos vadove tapo Rūta Asadauskaitė Lietuvos oro uostų (LTOU) komunikacijos vadovės pareigas pradėjo eiti Rūta Asadauskaitė. Ji bus atsakinga už organizacijos išorinę ir vidinę komunikaciją, ryšius su žiniasklaida, reputacijos stiprinimą bei sklandų strateginės komunikacijos ir rinkodaros projektų įgyvendinimą. „Lietuvos oro uostai yra viena geriausiai klientų vertinamų organizacijų šalyje, atliekanti svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje. Džiaugiuosi galėdama prisijungti prie komandos ir tikiuosi savo patirtimi prisidėti prie nuoseklaus dialogo su visuomene, žiniasklaida, partneriais bei pasitikėjimo organizacija puoselėjimo“, – sako R. Asadauskaitė. Prieš prisijungdama prie Lietuvos oro uostų, R. Asadauskaitė dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos Strateginės komunikacijos skyriaus vadove. Per daugiau kaip 16 metų komunikacijos srityje ji sukaupė patirties strateginės komunikacijos, reputacijos valdymo, pokyčių komunikacijos ir ryšių su suinteresuotomis šalimis srityse. R. Asadauskaitė yra įgijusi Integruotos komunikacijos ir vadybos magistro laipsnius.

2026 06 15 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai: ką verta žinoti keleiviams oro pavojaus atveju Lietuvos oro uostai (LTOU) informuoja, jog visuose trijuose valdomuose oro uostuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – yra numatytos saugios vietos, į kurias keleiviai, artimieji bei darbuotojai būtų nedelsiant nukreipti jei šalyje būtų paskelbtas oro pavojus. Siekiant užtikrinti, kad žmonės saugias vietas pasiektų greitai ir sklandžiai, paskelbus oro pavojų būtų aktyvuojami specialūs garso pranešimai ir informaciniai užrašai oro uosto ekranuose. Jie padėtų susiorientuoti kiekvienam keleiviui, nepriklausomai nuo to, kurioje terminalo dalyje jis tuo metu būtų. Keleivių ir darbuotojų judėjimą koordinuotų oro uosto bei jame dirbančių tarnybų ir paslaugų teikėjų darbuotojų komandos. Gavus geltoną perspėjimą – pasirengimas Veiksmai, skirti užtikrinti maksimalią saugą terminaluose esantiems žmonėms numatyti pradėti jau esant geltonam perspėjimui apie galimą oro pavojų. „Geltonas signalas mums reiškia pasirengimo etapą. Tuo metu būtų stabdomi orlaivių kilimai, o keleiviai iš perono ar orlaivių grąžinami į terminalą. Darbuotojai, esant tokiai situacijai, tikrintų patalpas, atlaisvintų praėjimus ir pasirengtų galimai evakuacijai į saugias vietas“, – sako Lietuvos oro uostų ekstremaliųjų situacijų valdymo vadovas Henrikas Armoška – Eismontas, pažymėdamas, jog oro uostų darbuotojai moka elgtis ne tik oro pavojaus, bet ir kitų ekstremalių situacijų metu. Raudonas oro pavojaus signalas – saugumo procedūrų aktyvavimas Paskelbus oro pavojų (raudona spalva), būtų stabdoma visa oro uosto operacinė veikla perone ir terminaluose. Keleiviai tokiu atveju nedelsiant būtų informuojami per oro uostuose esančius garsiakalbius, o informaciniuose ekranuose išvystų aktualius nurodymus. Oro uoste dirbantis dedikuotas personalas žmones palydėtų į atitinkamoje oro uosto zonoje numatytas saugias vietas iki atskiro pranešimo. „Mūsų tikslas – kad keleiviams tokioje situacijoje nereikėtų priimti savarankiškų sprendimų ar ieškoti informacijos. Oro uoste dirbantis personalas yra apmokytas veikti pagal aiškias procedūras ir užtikrinti, kad visi žmonės būtų saugiai bei operatyviai nukreipti į tam numatytas saugias vietas“, – sako H. Armoška-Eismontas. Lietuvos oro uostai pažymi, kad oro pavojaus atveju visi veiksmai būtų vykdomi pagal iš anksto parengtą planą, glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis ir oro uostuose veikiančiais partneriais. Ribojimai būtų taikomi tol, kol atsakingos tarnybos paskelbtų apie pavojaus pabaigą ir būtų duotas leidimas grįžti prie įprastos veiklos. Oro uostas – ypatinga infrastruktūra Teigiama, kad oro uosto mastas, veiklos specifika ir sandara yra ypatinga, todėl taikomos procedūros yra kitokios nei įprastiems civiliniams statiniams. Planuojant saugias erdves galimų oro pavojų metu, itin svarbus sterilumo ir keleivių srautų valdymo išlaikymas. Bet kurio oro uosto kontekste, svarbu atskirti atvykstančius ir išvykstančius keleivius, sterilias ir ne sterilias erdves, į Šengeno ir ne Šengeno šalis skrendančius keleivius. Ypatinga svarba analogiškai taikoma operacijoms, vykstančioms aerodrome – saugiam orlaivių judėjimui bei antžeminiam aptarnavimui. Atkreipiamas dėmesys, kad oro uostas savo mastu prilygintinas miestui mieste, kur vienu metu dirba šimtai oro uosto, tarnybų, institucijų ir įvairių privačių paslaugų teikėjų darbuotojų, ir kurių bendra sąveika ekstremaliųjų situacijų metu yra kertinė siekiant išlaikyti aukščiausius aviacijos saugos ir saugumo standartus. Esu keleivis – ką daryti? Paskelbus oro pavojų (geltona arba raudona spalva), svarbiausia išlikti ramiems ir sekti oro uoste teikiamą garsinę ir vaizdinę informaciją, o oro uosto darbuotojai palydės į saugias vietas. Aktualiausia informacija apie skrydžius visad yra teikiama oro uosto oficialiame tinklalapyje, taip pat ir telefonu +370 612 44442

2026 06 11 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uoste – daugiau skrydžių į Tel Avivą Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad Vilniaus oro uoste dar šią vasarą bus vykdoma daugiau skrydžių į Tel Avivą (Izraelis). Oro bendrovė „Arkia Israeli Airlines” liepą-rugpjūtį skrydžių skaičių padidins kone dukart, o „Wizz Air“ skrydžius atnaujinti planuoja mėnesiu anksčiau – rugpjūtį. Gegužę veiklą Vilniaus oro uoste pradėjusi Izraelio oro linijų bendrovė „Arkia Israeli Airlines” sezono piko metu – liepą ir rugpjūtį – tarp Vilniaus ir Tel Avivo vykdys net penkis tiesioginius skrydžius per savaitę. Šiuo metu oro bendrovė tarp miestų skraido triskart per savaitę. Oro bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo planuoja atnaujinti rugpjūčio 6 d., arba mėnesiu anksčiau nei skelbta iki šiol. Anot vežėjo, atnaujinti skrydžiai rugpjūtį bus vykdomi dukart per savaitę, vėlesniais mėnesiais – keturis kartus per savaitę. Tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo taip pat vykdo Izraelio oro linijų bendrovė „Israir“. Bendrovės skrydžiai yra vykdomi tris kartus per savaitę. Naujausius skrydžių tvarkaraščius rasti ir bilietus įsigyti galima oficialiuose oro linijų bendrovių tinklalapiuose, atitinkamai www.arkia.co.il, www.wizzair.com bei www.israirairlines.com Vilniaus oro uostas pirmuosius penkis šių metų mėnesius aptarnavo daugiau nei 2 mln. keleivių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei 2025 m., ir kiekvieną iš šių mėnesių pasiekė naują visų laikų rekordą. Rekordus pasiekti padėjo augantis noras keliauti, taip pat naujos oro linijų bendrovės bei nauji ir sugrįžtantys populiarūs maršrutai.

2026 06 10 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uosto prieigose bus vykdomi prevenciniai želdinių šalinimo darbai Vilniaus oro uosto prieigose preliminariai rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais bus vykdomi prevenciniai želdinių šalinimo darbai, kurie būtini siekiant toliau užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus bei reikalavimus. Želdinių šalinimui pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į AB Lietuvos oro uostų (LTOU) kreipimąsi dėl būtinybės pašalinti kliūtis (želdinius), patenkančius į aerodromo apsaugos A zoną. LTOU kas penkerius metus atlieka kliūčių, tame tarpe ir želdinių, patenkančių į aerodromo apsaugos zoną (-as), aukščių matavimus bei vertina suvešėjusios augmenijos įtaką skrydžių saugai. Augmenija, kuri aerodromo apsaugos zonoje (-se) viršija nustatytus reikalavimus, sudaro kliūtis, galinčias turėti įtakos įvairių sistemų veikimui. Prevenciškai atliekamų matavimų metu nustatyta, jog dalis želdinių, esančių Vilniaus oro uosto prieigose, kerta aerodromo kliūčių ribojimo paviršius ir šiuos želdinius būtina pašalinti, kad toliau būtų užtikrinama skrydžių sauga, taip pat ir esant bet kokioms oro sąlygoms. Atliktų matavimų metu nustatyta, jog Vilniaus oro uosto prieigose šiuo metu auga 295 želdiniai, kurių aukštis viršija kliūčių ribojimo paviršius apie 15 metrų. Atsižvelgiant į tai, yra būtina pašalinti minėtus želdinius, augančius aerodromo apsaugos zonoje bei atlikti intensyvų želdinių genėjimą, laikantis teisės aktuose numatytų ir Vilniaus oro uosto saugumo reikalavimų. Projektuojant teritorijas šalia veikiančių oro uostų, medžių ir kitų želdinių tam tikru atstumu neturi būti, o jei minėti želdiniai auga, privaloma juos stebėti bei, esant poreikiui, šalinti, kad nuolat būtų užtikrinta maksimali skrydžių sauga bet kokiomis oro sąlygomis.

2026 06 10 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai toliau atsinaujina – šį kartą internete Lietuvos oro uostai (LTOU) vasarą pradeda su naujais bendrovės tinklalapiais. Nuo šiol visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostų internetinius namus vienija bendras dizainas, daugiau funkcijų bei sklandesnė naršymo patirtis. „Nuosekliai įgyvendiname LTOU strategiją – suteikti geriausią keleivių patirtį ir diegti inovatyvius sprendimus, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti naujus oro uostų tinklalapius, kurie sukurti sklandžiam ir patogiam naršymui milijonams lankytojų kasmet. Žengiame į naują etapą skaitmeninėje erdvėje, atliepdami šiandienius technologinius poreikius. Tikiu, kad bendras visų tinklalapių dizainas ir įdiegtos naujausios funkcijos leis greitai rasti informaciją, padės planuoti sklandžią kelionę ir skatins naudotis įvairiomis paslaugomis, kurias teikia oro uostai“, – teigia Lietuvos oro uostų keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. Oro uostų tinklalapiai atnaujinti po septynerių metų pertraukos. N. Mažeikienė pastebi, kad per šį laikotarpį reikšmingai išaugo keleivių srautai, išsiplėtė paslaugų asortimentas, o vartotojai vis labiau įgudo naudotis dirbtinio intelekto įrankiais mobiliuosiuose įrenginiuose. Atnaujinti tinklalapiai atitinka aukščiausius kibernetinio saugumo reikalavimus, o tiekėjai užtikrina jų nepertraukiamą pasiekiamumą. Nauji tinklalapiai – patogesni, saugesni ir aiškesni keleiviams Prieš skrydį – detali instrukcija: nuo bagažo taisyklių ir draudžiamų daiktų bazės iki pasiruošimo saugumo patikrai bei informacijos keleiviams su individualiais poreikiais. Susisiekimo sprendimai: integruota automobilių stovėjimo aikštelių rezervacija, pateikiama išsami informacija apie „Kiss & Fly“ zoną, pateikiami tarpmiestinio bei viešojo transporto grafikai. Taip pat šioje skiltyje keleiviai ras informaciją apie dalijimosi automobiliu paslaugas. Po skrydžio – pamestų daiktų valdymui įdiegta sukurta patogi elektroninė forma, kad keleiviai galėtų greitai ir paprastai pranešti apie pamestą savo turtą bei sulaukti operatyvios pagalbos. Patogesnis tapo ir patobulintas skrydžių informacijos modulis, kuriame keleiviai ras visą su jų skrydžiu susijusią informaciją. Pasirinkęs savo skrydį kiekvienas keleivis ras visą kelionės planą – nuo registracijos stalų iki įlaipinimo vartų. Modulyje taip pat pateikiama informacija, kiek vidutiniškai keleivis truks atskiruose oro uosto taškuose prieš skrydį. Be to, vos kelių mygtukų paspaudimu čia galima įsigyti greitosios patikros paslaugą. Skrydžio informacijos modulyje keleiviai ras informaciją apie oro temperatūrą vietovėje, į kurią keliauja. Pateikiamas ir draudžiamų vežti daiktų modulis: abejojantieji, ar į savo kelionę galima imti vieną ar kitą daiktą, dabar tiesiog įsijungia „daiktų gabenimo asistentą“, kuris pateikia aiškų atsakymą. Visas Lietuvos oro uostų siūlomas paslaugas vienoje vietoje keleiviai gali rasti užsukę į el. parduotuvę. Tobulėjimo kryptį brėžia keleivių patirtis Naujieji Lietuvos oro uostų tinklalapiai yra sukurti ne tik kaip informaciniai portalai, bet ir kaip į evoliuciją orientuota platforma, kurios tobulinimo procese tiesiogiai dalyvauja patys keleiviai. N. Mažeikienės teigimu, daug dėmesio skiriama grįžtamajam ryšiui skatinti. Pavyzdžiui, atsiliepimų puslapyje keleiviai gali ne tik parašyti tekstinį komentarą, bet ir interaktyviai pažymėti konkrečią svetainės vietą, kurią norėtų pakomentuoti, patobulinti ar pranešti apie pastebėtą klaidą. Skaitmeninė platforma užtikrina tiesioginį ryšį su vystymo komanda: pateikus savo pasiūlymą ir nurodžius el. pašto adresą, informacija pasiekia LTOU skaitmeninių kanalų vystymo specialistus. Dėl to įmonė gali proaktyviai ir greitai reaguoti į realius keleivių poreikius bei operatyviai koreguoti svetainės turinį ar funkcionalumą. „Siekiame, kad keleivis taptų bendrakūriu – jų realios patirtys ir įžvalgos padeda komandai atrasti naujų idėjų, kurios galbūt nebūtų pastebėtos vidinių procesų metu“, – pastebi N. Mažeikienė ir pabrėžia, kad įrankis yra dalis platesnės LTOU strategijos, kuria siekiama užtikrinti geriausią keleivių patirtį skaitmeninėje erdvėje. „Kadangi naujoji platforma sukurta taip, kad ateityje būtų galima lengvai diegti papildomų funkcijų, keleivių atsiliepimai tampa pagrindiniu svertu, kai sudaromas prioritetų sąrašas. Norime sukurti skaitmeninius namus, kurie būtų maksimaliai patogūs milijonams svečių“, – sako LTOU keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė. Rekordiniai srautai – ir internete LTOU valdo keturis tinklalapius – kiekvieno iš oro uostų bei bendrąjį įmonės. Kiekvienas tinklalapis veikia dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Skaičiuojama, kad svetainės per metus vidutiniškai aplankomos du milijonus kartų, trys ketvirtadaliai apsilankymų – naudojantis mobiliaisiais įrenginiais. Dažniausiai oro uostų tinklalapiuose ieškoma informacijos apie skrydžių tvarkaraštį, susisiekimą su oro uostu, saugumo reikalavimus ir teikiamas paslaugas – parduotuves, restoranus, automobilių stovėjimą ir kt. Vilniaus oro uosto tinklalapis yra pasiekiamas nuorodomis www.vno.lt arba www.vilnius-airport.lt, Kauno oro uosto – www.kun.lt arba www.kaunas-airport.lt, Palangos oro uosto – www.palanga-airport.lt, Lietuvos oro uostų – www.ltou.lt.

2026 06 09 Daugiau

Naujienos

Karšta vasaros naujiena – tiesioginiai „Wizz Air“ skrydžiai iš Vilniaus į Podgoricą Iš Vilniaus oro uosto vasarą atsiveria nauja atostogų kryptis – Juodkalnijos sostinė Podgorica. Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius skrydžius pradėjo birželio 7 dieną. Iš Lietuvos į Juodkalniją galima skristi tiesiogiai du kartus per savaitę. „Podgorica yra dar viena Europos sostinė, kurią keleiviai gali patogiai pasiekti iš Vilniaus. Ši kryptis mūsų regiono keliautojams atveria dar platesnes vasaros atostogų ir poilsio galimybes – nuo Juodkalnijos kalnų ir ežerų iki saulėtų jūros paplūdimių. Naujovė parodo mūsų partnerystės su „Wizz Air“ svarbą – nuolat siekiame pasiūlyti keleiviams daugiau pasirinkimų ir atradimų Europoje, kur turizmo infrastruktūra puikiai išvystyta ir suteikia gerą patirtį“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Juodkalnija dažnai vadinama Balkanų perlu. Šios šalies sostinė Podgorica yra jaukus maždaug 180 tūkst. gyventojų turintis miestas. Jame susipina istorinis paveldas, šiuolaikinė architektūra ir ramus pietietiškas gyvenimo ritmas. Keliautojus traukia galimybė pasivaikščioti po senąjį Stara Varoš kvartalą, aplankyti įspūdingą Kristaus Prisikėlimo katedrą, pasigrožėti Tūkstantmečio tiltu ar atsikvėpti žaliose miesto erdvėse prie Moračos upės. Miestas yra patogi pradžios vieta pažinti Juodkalnijos gamtos lobius – nuo Skadaro ežero iki kalnų maršrutų ir Adrijos pakrantės. „Džiaugiamės galėdami pasveikinti keleivius pirmuosiuose „Wizz Air“ skrydžiuose tarp Vilniaus ir Podgoricos. Šis naujas maršrutas dar labiau išplečia mūsų skrydžių tinklą iš Lietuvos ir suteikia keliautojams dar daugiau galimybių pažinti Europą“, – sako Salvatore Gabriele Imperiale, „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. Jis patvirtina, kad Juodkalnija yra kryptis, kurioje dera įspūdinga gamta, turtingas kultūrinis paveldas ir Adrijos jūros pakrantė, todėl ši šalis yra patrauklus pasirinkimas Lietuvos keliautojams. „Šio maršruto atidarymas atspindi mūsų nuolatinį įsipareigojimą Lietuvos rinkai ir siekį siūlyti prieinamas bei patogias kelionių galimybes visoje Europoje“, – pabrėžia G. Imperiale. Nauja Vilniaus–Podgoricos kryptis papildys „Wizz Air“ siūlomų maršrutų iš Lietuvos tinklą ir suteiks keliautojams dar daugiau galimybių patogiai planuoti vasaros keliones į Pietų Europą. Skrydžių bilietai šiam ir kitiems oro bendrovės maršrutams parduodami oficialiame tinklalapyje www.wizzair.com. Tarptautiniai gidai nurodo, kad Podgorica puikiai tinka tiek trumpai savaitgalio išvykai, tiek ilgesnei kelionei po šalį, ieškant autentiškos Balkanų kultūros, šilto svetingumo ir neatrastų patirčių.

2026 06 08 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostų vadovas S. Bartkus: „Teismo sprendimas dėl kontrabandos oro balionais yra aiškus signalas kenkėjams“ Lietuvos teisėsaugos darbas, išaiškinant asmenis, atsakingus už oro balionais iš Baltarusijos skraidintas cigaretes, gina mūsų valstybės interesus ir atspindi poziciją, kad priešiška veikla nebus toleruojama, teigia Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius. Vilniaus regiono apylinkės teismas Šalčininkų rajono gyventoją pripažino kaltu dėl oro balionais iš Baltarusijos gabentos cigarečių kontrabandos. Taip pat teismas visiškai tenkino LTOU civilinį ieškinį ir iš kontrabandininko priteisė 22 108 eurus bendrovės patirtai turtinei žalai atlyginti. „Nuo pat pradžių laikėmės pozicijos, kad nusikalstami veiksmai negali likti be pasekmių – jie kelia grėsmę civilinei aviacijai, trikdo oro uostų veiklą, daro žalą valstybei ir tiesiogiai paliečia tūkstančius keleivių. Sprendimas kreiptis tiek į teisėsaugą, tiek reikšti civilinius ieškinius buvo teisingas ir būtinas žingsnis ginant viešąjį interesą bei Lietuvos oro uostų veiklos stabilumą. Toliau nuosekliai sieksime, kad kiekvienas asmuo, prisidėjęs prie tokių veiksmų, atsakytų už savo elgesį ir atlygintų padarytą žalą“, – teigia LTOU vadovas S. Bartkus. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys teisme atskleidė, kad anksčiau už kontrabandą jau teistas asmuo D. K., veikdamas organizuotoje grupėje, per Lietuvos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Konstatuota, kad tokiais tyčiniais nuteistojo veiksmais buvo trikdomas ir oro uosto darbas. Anot S. Bartkaus, tiek prokurorų atliktas ikiteisminis tyrimas, tiek tolesni teisėsaugos veiksmai išreiškė aiškią valstybės ir institucijų poziciją, taip pat formuoja stiprų prevencinį veiksmą, nes vieša proceso komunikacija galėtų turėti atgrasomąjį poveikį galimiems pažeidėjams. „Viso proceso metu oro bendrovės ir kiti mūsų partneriai galėjo įsitikinti, kad esame pasiryžę aktyviai ginti bendrus interesus ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už veikas, kurios trikdo skrydžius ir sukelia nepatogumą tūkstančiams keleivių. Svarbu ne tik rasti kaltuosius, bet ir atgrasyti nuo nusikalstamų veikų ateityje, nes saugumas yra aukščiausias mūsų prioritetas“, – pabrėžia S. Bartkus. LTOU civiliniame ieškinyje nurodė, kad naktį iš spalio 21 d. į spalio 22 d. orlaivių eismas dėl balionų keliamos grėsmės buvo sustabdytas daugiau nei 8 valandoms, Šiuo laikotarpiu buvo atšaukti 25 skrydžiai, į kitus oro uostus nukreipti 9 skrydžiai, atidėta 20 skrydžių, poveikis padarytas 6 992 keleiviams.

2026 06 04 Daugiau

Naujienos

Rekordų mėnuo: gegužę Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiausia keleivių per visą istoriją Gegužę Lietuvos oro uostai (LTOU) aptarnavo rekordinį keliautojų srautą – beveik 735 tūkst. asmenų. Ypač sparčiu augimu (10 proc.) išsiskyrė Kauno oro uostas, kuris, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pasiekė dviženklį rezultatą. Iš viso oro uostų tinkle aptarnauta beveik 5,8 tūkst. skrydžių ir 8,5% daugiau keleivių nei praėjusiais metais. Rekordiškai išaugę keleivių srautai rodo, kad vasaros aviacijos sezonas įsibėgėja, o nauja ir toliau plėtojama LTOU infrastruktūra sėkmingai palaiko augimo tempą. Gegužę Vilniaus oro uostas aptarnavo beveik 542 tūkst., Kauno oro uostas – 157 tūkst., Palangos – 36 tūkst. keleivių. „Gegužės rezultatai patvirtina, kad Lietuvos oro uostai išlaiko tvirtą augimo trajektoriją ir sėkmingai pasitinka intensyviausią vasaros kelionių sezoną. Rekordinis keleivių skaičius atspindi tiek augančią kelionių paklausą, tiek kryptingą darbą plečiant skrydžių pasiūlą ir stiprinant partnerystes su oro bendrovėmis. Nuosekliai investuojame į oro uostų infrastruktūrą ir veiklos efektyvumą, kad galėtume užtikrinti kokybišką keleivių patirtį bei sudaryti sąlygas tolesniam Lietuvos oro susisiekimo augimui“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. LTOU vadovas pastebi ypač ryškiai augantį keleivių, kurie renkasi reguliarius skrydžius, srautą – jis lyginant su praėjusių metų geguže yra 14% didesnis. Apie 10% augo ir pats reguliarių skrydžių skaičius. Skrydžių skaičius Vilniuje gegužę viršijo 4 tūkst. ribą – iš viso aptarnauti 4247 skrydžiai. Kaune aptarnautų skrydžių skaičius gegužę pasiekė 1140, o Palangoje – 407. Gegužę LTOU pažymėjo ir naujais partnerių startais bei dar platesniu krypčių žemėlapiu: Vilniaus oro uoste veiklą pradėjo nauja oro bendrovė „Arkia Israeili Airlines“, „Wizz Air“ pasiūlė skristi į Gdanską, „Airbaltic“ atvėrė maršrutą Vilnius-Ciurichas. „Arkia Israeili Airlines“ keleivius į Tel Avivą vasaros sezonu skraidins tris kartus per savaitę. Gdanskas su „Wizz Air“ visą vasaros sezoną bus pasiekiamas keturis kartus per savaitę. Iš Vilniaus į Ciurichą „Airbaltic“ skraidys du kartus per savaitę ir dar labiau pagerins Lietuvos susisiekimą su Šveicarija, mat vasaros sezonu šia kryptimi 7 kartus per savaitę skraidina „Swiss“ oro bendrovė. Visus naujojo aviacijos sezono Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapius galima rasti čia.

2026 06 03 Daugiau

Visos naujienos

Apie įmonę

Akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. LTOU vysto koordinuotą trijų oro uostų veiklą, siūlo platų paslaugų spektrą ir užtikrina aukštą paslaugų kokybę keleiviams bei partneriams. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

2025 metais Lietuvos oro uostai aptarnavo 7,1 mln. keleivių ir 59 tūkst. skrydžių.

7,1 mln.

keliautojų per metus

59 tūkst.

skrydžių per metus

22,4 tūkst.

tonų krovinių per metus

103

kryptys

Lietuvos oro uostai

Vilniaus oro uostas yra didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, kuris rekordiniais 2019 m aptarnavo 5 mln. keleivių, o 2025 m. – 5,1 mln. keleivių. Oro uostas užima 326 hektarų plotą, aerodromo perimetro ilgis yra 10,54 km Kilimo-tūpimo tako ilgis yra 2 515 m, plotis – 50 m PCN83/F/D/X/T; tūpimo kategorija II, įrengta „Siemens“ signalinių žiburių sistema. Vos per 7 km nuo miesto centro nutolęs oro uostas įsikūręs ant plokščiakalnio pietinėje Vilniaus dalyje. Oro uostą automobiliu iš miesto centro galima pasiekti per 15 min Oro uostas teikia aviacines bei neaviacines paslaugas vietos bei užsienio juridiniams bei fiziniams asmenims.

Kauno oro uostas 2019 m aptarnavo 1,1 mln. keleivių, o 2025 m – 1,5 mln. keleivių. Pagrindinę Kauno oro uosto veiklą sudaro žemų sąnaudų aviakompanijos, orlaivių remonto ir priežiūros įmonės, įsikūrusios oro uoste, taip pat – oro linijų bendrovės, gabenančios krovinius. Kauno oro uostas yra antras didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus ir ketvirtas didžiausias Baltijos šalyse. Oro uostas įsikūręs centrinėje šalies dalyje, nuo Kauno centro nutolęs 14 km, o nuo sostinės Vilniaus – 100 km.

Palangos oro uostas 2019 m aptarnavo 338 tūkst. keleivių, o 2025 m – 448 tūkst. keleivių. Palangos oro uostas yra regioninis oro uostas, įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje ties Baltijos jūra, už 35 km į šiaurę nuo Klaipėdos – jūrų uosto ir trečio didžiausio miesto Lietuvoje. Oro uostas turi išvystytą kelių susisiekimą su svarbiausias regiono miestais bei kaimyninėmis valstybėmis.

Vilniaus oro uostas

Kauno oro uostas

Palangos oro uostas