Spartinti šalies ekonominį augimą

Naujienos

Visos naujienos

Naujienos

Lietuvos susisiekimo oru pagrindas – jungtys su svarbiausiais Europos centrais Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti 23 Europos valstybių sostines, tarp jų – svarbiausius aviacijos ir ekonomikos centrus. Iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų į sostines visus metus vykdoma apie 300 skrydžių per savaitę, į dalį pagrindinių Europos aviacijos mazgų, tokių kaip Frankfurtas, Kopenhaga, Varšuva ar Amsterdamas, skrendama kelis kartus per dieną. „Vystydami skrydžių tinklą siekiame atliepti tiek laisvalaikio keleivių, tiek verslo poreikius, todėl mums svarbu ir krypčių įvairovė ir skrydžių dažnis bei patogus jų laikas. Ypatingą reikšmę turi tiesioginis susisiekimas su pagrindiniais Europos ekonomikos centrais ir didžiaisiais jungiamaisiais oro uostais – jie svarbūs tiek kaip galutiniai kelionės taškai, tiek kaip vartai į platesnį pasaulinį maršrutų tinklą“, – sako Lietuvos oro uostų Skrydžių vystymo skyriaus vadovė Rūta Sinkevičiūtė. Pažymėtina, jog Lietuvos oro uostų užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, net trys ketvirtadaliai apklaustųjų Lietuvos oro transporto susisiekimo kokybę įvertino 8–10 balų dešimties balų skalėje, o vienas pagrindinių kokybiško susisiekimo kriterijų gyventojams – tiesioginis svarbiausių Europos centrų pasiekiamumas. Vertindami, kas labiausiai siejasi su susisiekimo oru kokybe, 37 proc. apklaustųjų nurodė galimybę tiesioginiu reisu pasiekti pagrindinius Europos aviacijos mazgus, 32 proc. – lengvai pasiekti svarbiausius Europos ekonominius centrus, o 23 proc. – skrydžių krypčių įvairovę. Šiuo metu, skrydžius iš Lietuvos oro uostų į Europos sostines vykdo 16 skirtingų oro vežėjų. Į intensyviausiai aptarnaujamas kryptis skrydžiai vykdomi kasdien ar net po kelis kartus per dieną – pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kopenhagą skraidoma 3–4 kartus per dieną, į Varšuvą – 5 kartus per dieną. Verslo keleiviams svarbus ir patogus skrydžių į pagrindinius Europos ekonomikos centrus tvarkaraštis, leidžiantis lanksčiai planuoti išvykimo ir grįžimo laiką. Dalis skrydžių vykdomi ryte ir vakare, todėl, pavyzdžiui, į Frankfurtą, Stokholmą, Kopenhagą, Varšuvą ar Helsinkį vykstantys keleiviai gali planuoti ir trumpas, vienos dienos verslo keliones. Tokių kelionių paklausa auga – pernai verslo kelionių iš Lietuvos oro uostų buvo 11 proc. daugiau. Apie tyrimą 2026 m. Lietuvos oro uostų įvaizdžio visuomenės akyse tyrimą atliko UAB „Norstat LT“. Internetinėje apklausoje dalyvavo 1001 18–64 metų Lietuvos gyventojas. Duomenys rinkti 2026 m. birželio 5–16 dienomis.

2026 08 24 Daugiau

Naujienos

Septyni mėnesiai iš eilės – septyni rekordai Lietuvos oro uostuose Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad liepos mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai bendrai aptarnavo beveik 756 tūkst. keleivių ir pasiekė dar vieną visų laikų rekordą. Birželį aptarnavęs beveik 742 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas liepą toliau išlaikė rekordines augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 10 proc. daugiau keleivių, lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų pirmus 7 mėn. yra didesni lyginant net su rekordinių 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu – lyginant šiuos laikotarpius, keleivių išaugo 9 proc. Kiekvienas šių metų mėnuo iki šiol Lietuvos oro uostams atnešė naujus visų laikų rekordus. Didžiausią keleivių srauto augimą liepą pasiekė Vilniaus oro uostas – 11,6 proc. Šį oro uostą savo kelionėms rinkosi daugiau kaip 550 tūkst. keleivių. Kauno oro uostas liepą aptarnavo beveik 161 tūkst. keleivių – 4,3 proc. daugiau, o Palangos oro uostas – 45 tūkst., arba 7,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visi trys Lietuvos oro uostai liepą ne tik išlaikė keleivių srauto augimą, bet ir viršijo rekordinius praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus. Liepos mėnesį keleiviams iš viso buvo siūlomos 86 skrydžių kryptys: iš Vilniaus oro uosto – 54, Kauno – 26, o Palangos – 6. „Tai, kad kiekvienas šių metų mėnuo iki šiol tampa rekordiniu, rodo ne atsitiktinį šuolį, o nuoseklią augimo tendenciją. Mūsų tikslas – kartu su partneriais užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai turėtų vis daugiau patogių kelionių galimybių, o šalies pasiekiamumas tarptautiniu mastu ir toliau stiprėtų“, – teigia laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Iš viso LTOU tinkle 2026 metų liepą buvo 8,3 proc. daugiau skrydžių nei per tą patį mėnesį 2025 metais. Šių metų liepą LTOU aptarnavo beveik 5,7 tūkst. skrydžių, daugiausiai jų – virš 4 tūkst. – Vilniaus oro uoste. Aptarnautų skrydžių skaičius liepą augo visuose trijuose oro uostuose, ženkliausias augimas (9,2 proc.) užfiksuotas Vilniaus oro uoste.

2026 08 10 Daugiau

Naujienos

4 iš 5 gyventojų pripažįsta, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybė auga Strateginiai Lietuvos oro uostų pokyčiai prisideda prie geresnės keliautojų patirties – tai atsispindi naujausiame visuomenės nuomonės tyrime. Net 82 proc. apklaustų šalies gyventojų mano, jog oro transporto susisiekimo kokybė Lietuvoje pastaraisiais metais pagerėjo. Tokį gyventojų požiūrį atspindi ir augantis keleivių srautas – pastaraisiais metais Lietuvos oro uostai fiksuoja rekordinius rezultatus. „Visuomenės pasitikėjimas rodo, kad žmonės mato realius pokyčius. Oro uostų plėtra šiandien reiškia ne tik naujus infrastruktūros objektus – ji lemia geresnį Lietuvos pasiekiamumą, daugiau galimybių keliauti ir palankias sąlygas šalies ekonomikai augti. Tokį rezultatą kuria nuoseklus darbas – partnerystės su oro bendrovėmis, investicijos į infrastruktūrą ir tvaraus verslo modelio vystymas“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Gyventojai palaiko tolesnę oro uostų plėtrą Rekordinis 7,16 mln. keleivių skaičius per metus liudija oro transporto svarbą Lietuvai. Šį augimą seka ir visuomenės nuomonė: tyrimai rodo ryškų gyventojų pritarimą infrastruktūros investicijoms Vilniaus bei Kauno oro uostuose. Vertindami teiginį, kad būtina plėsti ir modernizuoti Vilniaus oro uosto infrastruktūrą, 52 proc. respondentų skyrė aukščiausius – 8–10 balų – įvertinimus, o beveik du trečdaliai (64 proc.) skyrė 7 ir daugiau balų. Kauno oro uosto plėtrai visuomenės palaikymas dar didesnis – 57 proc. apklaustųjų skyrė 8–10 balų, o 68 proc. – 7 ir daugiau balų. Be to, net 31 proc. respondentų Kauno oro uosto modernizavimą įvertino aukščiausiu – 10 balų – įvertinimu. „Šie rezultatai rodo, kad visuomenė oro uostų plėtrą vertina kaip ilgalaikę investiciją į Lietuvos ateitį. Išplėsti oro uostų terminalai leidžia didinti pajėgumus ir taip plėsti tiesioginių skrydžių tinklą, gerinti keleivių patirtį bei efektyviai didinti neaviacines pajamas. Tai svarbu ne tik keliautojams – išvystytas susisiekimo oru tinklas didina šalies patrauklumą investicijoms, verslui ir turizmui“, – teigia G. Norvilaitė-Tautevičė. Apie tyrimą Gyventojų apklausą 2026 metų birželį atliko bendrovė „Norstat LT". Iš viso apklausta 1 tūkst. Lietuvos gyventojų (18–64 m. interneto vartotojų), atrinktų taip, kad atspindėtų visos šalies gyventojų pasiskirstymą.

2026 07 23 Daugiau

Naujienos

Lietuvos Raudonasis Kryžius ir Lietuvos oro uostai stiprina pasirengimą krizėms: savanoriai mokysis veikti oro uostuose Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) ir AB Lietuvos oro uostai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti pasirengimą veikti didelių incidentų, ekstremaliųjų situacijų, masinių nelaimių ar galimo karinio konflikto metu. Susitarimas leis LRK pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriams iš anksto pažinti ir suprasti oro uostų infrastruktūrą, veiklos procesus ir pasirengti sklandžiai teikti pagalbą paveiktiems žmonėms. Pagal poreikį LRK savanoriai galės būti pasitelkiami Vilniaus, Kauno, o pagal galimybes – ir Palangos oro uostuose. Sutartis leis iš anksto suderinti savanorių aktyvavimo mechanizmą, patekimo į oro uostų teritoriją procedūras, veikimo tvarką, taip pat organizuoti bendras pratybas ir mokymus. Prireikus LRK savanoriai galės papildyti oro uostų operacinius pajėgumus humanitarinės pagalbos srityje: teikti pirmąją pagalbą ir pirmąją psichologinę pagalbą, padėti registruoti bei informuoti paveiktus asmenis, valdyti žmonių srautus, pasirūpinti pažeidžiamais keleiviais, organizuoti humanitarinę pagalbą ir vykdyti šeimos ryšių atkūrimo veiklas. Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės Ingridos Damulienės, šios partnerystės pamatas yra Raudonojo Kryžiaus, kaip pagalbininko valstybei krizių metu, rolės išpildymas: mūsų savanoriai iš anksto mokysis veikti savo specifiką turinčioje oro uostų aplinkoje, kad prireikus galėtų greitai mobilizuotis ir sustiprinti šios institucijos pajėgumus. „Krizės metu savanoriai turi ateiti ne į nepažįstamą aplinką, o ten, kur jau aiškiai supranta procesus, saugumo taisykles ir savo funkcijas. Oro uostuose krizė labai greitai gali paveikti didelius žmonių srautus, todėl čia nėra vietos blaškymuisi. Ši partnerystė stiprina ir savanorystės tradiciją Lietuvoje, nes rodo, kad tinkamai parengti ir į bendrą veikimo sistemą įtraukti savanoriai tampa realia ir būtina atrama valstybei masinių krizių metu“, – sako I. Damulienė. Anot Lietuvos oro uostų saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktoriaus Vido Kšano, didelių incidentų, ilgalaikių skrydžių ar oro uostų veiklos sutrikimų metu greitai išauga pagalbos žmonėms poreikis: keleiviams reikia aiškios informacijos, pažeidžiamiems asmenims – papildomo dėmesio, šeimoms ir artimiesiems – ryšio ir koordinavimo. „Tokiose situacijose svarbu turėti iš anksto pasirengusį partnerį, kuris supranta oro uosto aplinką ir gali greitai įsitraukti į pagalbą žmonėms. Bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi padės kokybiškai pasirengti sudėtingiems scenarijams, sustiprinti oro uostų operacinius pajėgumus ir geriau valdyti humanitarinius krizių padarinius“, – sako V. Kšanas. Lietuvos Raudonasis Kryžius jau kelerius metus kryptingai stiprina tiek organizacijos pasirengimą užtikrinti pagalbininko valstybei funkciją ekstremaliųjų situacijų, krizių ir galimo karo atveju, tiek visuomenės atsparumą geriau veikti nelaimių metu.

2026 07 16 Daugiau

Naujienos

„Wizz Air“ skelbia naują maršrutą iš Lietuvos: nuo spalio skraidins į Berlyną Oro linijų bendrovės „Wizz Air“ parengta informacija: Oro linijų bendrovė „Wizz Air“, pagal rinkos dalį Lietuvoje užimanti antrąją vietą, plečia maršrutų tinklą ir skelbia apie naują kryptį iš Vilniaus. Nuo 2026 m. spalio 27 d. bendrovė pradės tiesioginius skrydžius į Berlyną (Vokietija). Bilietų kainos prasideda nuo 19,99 Eur, o juos jau galima įsigyti oficialioje „Wizz Air“ interneto svetainėje bei mobiliojoje programėlėje „WIZZ“. Skrydžiai maršrutu Vilnius–Berlynas bus vykdomi tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Berlynas – dinamiška Vokietijos sostinė, garsėjanti turtinga istorija, pasaulinio lygio kultūros objektais ir gyvybinga miesto atmosfera. Nuo Brandenburgo vartų ir Muziejų salos iki įvairių miesto rajonų, gastronominių patirčių ir aktyvaus naktinio gyvenimo: miestas siūlo daugybę galimybių tiek savaitgalio išvykai, tiek verslo kelionei ar ilgesnėms atostogoms. „Didžiuojamės galėdami ir toliau plėsti kelionių galimybes keleiviams iš Lietuvos, pristatydami naują tiesioginį maršrutą į Berlyną. Ši kryptis atspindi mūsų įsipareigojimą stiprinti susisiekimą iš Vilniaus ir keleiviams pasiūlyti dar daugiau patogių bei įperkamų kelionių po Europą. Tikime, kad Berlynas taps populiariu pasirinkimu tiek keliaujantiems verslo reikalais, tiek laisvalaikiui ar lankyti artimųjų ir draugų“, – sako „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Salvatore Gabriele Imperiale. „Džiaugiamės mūsų ilgamečio aviacijos partnerio „Wizz Air“ sprendimu gerinti susisiekimą su Berlynu. Triskart per savaitę vyksiantys skrydžiai ne tik suteiks papildomo patogumo skrendantiems atostogų, aplankyti artimųjų ar verslo reikalais, bet ir paskatins daugiau Vokietijos sostinės gyventojų aplankyti Lietuvą“, – teigia Lietuvos oro uostų skrydžių vystymo skyriaus vadovė Rūta Sinkevičiūtė. Nuo pirmojo skrydžio maršrutu Kaunas–Varšuva 2005 metais „Wizz Air“ į Lietuvą ir iš jos jau pervežė daugiau nei 14 mln. keleivių ir tapo viena didžiausių pigių skrydžių bendrovių šalyje. Šiuo metu oro linijos iš Lietuvos siūlo 26 maršrutus į 19 šalių. Siekdama mažinti poveikį aplinkai, „Wizz Air“ eksploatuoja vieną jauniausių ir degalų naudojimo požiūriu efektyviausių orlaivių parkų aviacijos sektoriuje, taip stiprindama atsakingos oro linijų bendrovės poziciją.

2026 07 09 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostams laikinai vadovaus Gintarė Norvilaitė-Tautevičė Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad, liepos 3 d. generalinio direktoriaus pareigas palikus Simonui Bartkui, tris šalies oro uostus valdančiai įmonei laikinai vadovaus komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Liepos 3 d. dabartiniam LTOU generaliniam direktoriui Simonui Bartkui baigus darbą pozicijoje, nuo liepos 4 d. laikinai generalinės direktorės pareigas eis įmonės komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. „Dėkoju už galimybę pastaruosius keletą metų dirbti komandoje su Simonu Bartkumi, kuris prisidėjo prie reikšmingų pokyčių mūsų šalies oro uostuose. Kartu dėkoju už pasitikėjimą laikinai vadovauti įmonei kol bus išrinktas naujas žmogus šiai pozicijai. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu mano pagrindinis tikslas bus išlaikyti įmonės veiklos stabilumą tęsiant visus užsibrėžtus tikslus bei infrastruktūros plėtrą“, – teigia laikinoji Lietuvos oro uostų generalinė direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Naująjį LTOU generalinį (-ę) direktorių (-ę) išrinks naujai suformuota įmonės valdyba, kuri, kaip planuojama, darbus pradės rugpjūtį. Įmonės valdybos formavimą kuruoja LR Susisiekimo ministerija.

2026 07 03 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai birželį pasiekė dar vieną visų laikų rekordą: užfiksuotas net 11 proc. augimas Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad birželio mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai bendrai aptarnavo beveik 742 tūkst. keleivių ir pasiekė dar vieną visų laikų rekordą. Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį rekordinių keleivių srautų sulaukė visi trys oro uostai, kuriuose bendrai užfiksuotas net 11 proc. augimas lyginant su 2025-ųjų birželiu. Gegužę aptarnavęs beveik 735 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas birželį toliau išlaikė rekordines augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 741,8 tūkst. keleivių. Tai – net 11,2 proc. daugiau lyginant su praėjusių metų birželio mėnesiu. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų pirmąjį pusmetį yra didesni lyginant net su rekordinių 2025 metų pirmuoju pusmečiu. Kiekvienas šių metų pirmojo pusmečio mėnuo Lietuvos oro uostams atnešė naujus visų laikų rekordus. Didžiausią augimą birželį pasiekė Vilniaus oro uostas – 13,1 proc. Šį oro uostą savo kelionėms rinkosi daugiau kaip 547 tūkst. keleivių. Srautus pastebimai (6,4 proc.) augino ir Kauno oro uostas, birželį užtikrinęs patogias keliones beveik 156 tūkst. keleivių. Birželį keleivių skaičius augo ir Palangos oro uoste, pasiekęs beveik 39 tūkst. – 4,8 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visi trys oro uostai birželį ne tik išlaikė keleivių srauto augimą, bet ir viršijo rekordus, pasiektus analogišku laikotarpiu pernai. „Džiaugiamės, kad birželis Lietuvos oro uostams atnešė dar vieną visų laikų rekordą. Nepaisant birželio trukmės – tik 30 dienų, mums visame tinkle pavyko pasiekti net dviženklį, 11 proc., augimą. Tai reiškia, kad visi šeši šių metų mėnesiai mums buvo rekordiniai, o tai atspindi neblėstantį norą keliauti ir pažinti pasaulį per naujas ir jau pamėgtas kryptis“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Iš viso LTOU tinkle 2026 metų birželį įvyko 9,4 proc. daugiau skrydžių nei per tą patį mėnesį 2025 metais. Šių metų birželį LTOU aptarnavo beveik 5,8 tūkst. skrydžių, daugiausiai jų – virš 4,2 tūkst. – Vilniaus oro uoste. Aptarnautų skrydžių skaičius birželį augo visuose trijuose oro uostuose, o ženkliausias augimas (11,1 proc.) užfiksuotas taip pat Vilniaus oro uoste.

2026 07 02 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uoste baigta viešbučio „AIRINN Vilnius Airport“ renovacija: ant stogo įrengta lėktuvų stebėjimo aikštelė Prie Vilniaus oro uosto keleivių terminalo veikiantis „AIRINN Vilnius Airport“ viešbutis skelbia pastato rekonstrukcijos pabaigą. 150 kambarių turintis ir 330 svečių nuo šiol talpinantis išplėstas viešbutis buvo atnaujintas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Į rekonstrukcijos projektą investuota daugiau nei 10 mln. eurų. Viešbučio rekonstrukcijos finišas – dar viena gera naujiena keleiviams po to, kai birželio viduryje oficialiai atverta pagrindinė senojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo erdvė, kuriai suteiktas „VNO Plaza“ pavadinimas. Augant srautams, auga ir paslaugų poreikis Modernizuotas viešbutis yra svarbi Vilniaus oro uosto infrastruktūros dalis, ypač prisitaikant prie augančių keleivių srautų. „Šalia terminalo esantis viešbutis yra svarbus keleiviams, kurie renkasi ankstyvus skrydžius. Ši paslauga itin aktuali verslo, atostogų keliautojams ir į Vilnių atvykstantiems svečiams. Po rekonstrukcijos viešbutis gali pasiūlyti daugiau kambarių, o atnaujintos pastato sistemos leidžia efektyviau naudoti energiją. Keleiviams svarbios ir praktinės detalės – viešbutyje veikia skrydžių informacijos ekranai, o pusryčiai tiekiami nuo 3 val. ryto“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus ir pastebi, kad patogių apgyvendinimo paslaugų poreikis nuosekliai didėja kartu su keleivių srautais. Atnaujinant viešbutį buvo siekiama ne tik pagerinti pastato techninę būklę ir paslaugų kokybę, bet ir užtikrinti, kad visas šalia terminalo esantis pastatų kompleksas atrodytų vientisiau. Bartkus priduria, kad viešbučio fasado atnaujinimas derintas su kitais Vilniaus oro uoste vykdomais darbais – centrinės aikštės ir naujojo išvykimo terminalo rekonstrukcija. Šis planas atvėrė galimybes nuosekliau tvarkyti oro uosto prieigas ir gerinti bendrą keleivių patirtį. Viešbutis tapo erdvesnis ir tvaresnis Iki rekonstrukcijos bendras viešbučio pastato plotas siekė 5904 kv. m, iš jų 4355 kv. m sudarė Lietuvos oro uostų patalpos, kurias nuomojasi viešbučio operatorius. Po rekonstrukcijos bendras pastato plotas padidėjo iki 6692 kv. m., o maksimalus svečių skaičius padidėjo iki 330. Rekonstrukcijos metu buvo įrengti papildomi 25 viešbučio kambariai, todėl kambarių skaičius padidėjo iki 150. Atnaujintos esamos erdvės, modernizuotas vestibiulis, restoranas, konferencijų salės ir kitos viešbučio zonos. Taip pat pakeistos inžinerinės sistemos, įdiegta rekuperacinė sistema, atlikti pastato apšiltinimo darbai, atnaujinti pastato išorės sprendiniai. Vienas svarbiausių techninių pokyčių – smarkiai pagerintas pastato energinis efektyvumas. Iki rekonstrukcijos viešbučio pastatas buvo F energinio efektyvumo klasės, o po atliktų darbų pasiekė B klasę. Pagal nuomos sutartį operatorius buvo įsipareigojęs pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę. Investuota daugiau nei 10 mln. eurų AIRINN Vilnius Airport Hotel“ duomenimis, į pastato rekonstrukciją investuota per 10 mln. eurų. Projekto finansavimą užtikrino „Artea“ bankas, suteikęs bendrovei 8,6 mln. eurų paskolą. „Rekonstrukcijos metu buvo atnaujintas visas pastatas. Daug dėmesio skirta energiniam efektyvumui: įdiegta rekuperacinė sistema, atlikti apšiltinimo darbai, pakeisti techniniai sprendiniai. Dėl to pastatą bus galima eksploatuoti efektyviau ir užtikrinti aukštesnį komforto lygį viešbučio svečiams“, – sako „AIRINN Vilnius Airport Hotel“ vadovas Aleksandras Gribojedovas. Vienas iš išskirtinių projekto sprendinių – ant pastato stogo įrengta terasa ir lėktuvų stebėjimo aikštelė. Viešbučio svečiai šiomis erdvėmis galės naudotis nuo liepos mėnesio. „Viešbučio vieta šalia terminalo leidžia išnaudoti ir oro uosto aplinką. Stogo terasa bei lėktuvų stebėjimo aikštelė bus papildoma erdvė svečiams, iš kurios matysis oro uosto veikla – kylantys ir besileidžiantys orlaiviai“, – teigia A. Gribojedovas. Rekonstrukcijai ruoštasi nuo 2021 metų Lietuvos oro uostų skelbtą konkursą išsinuomoti patalpas, kuriose veikia viešbutis, bendrovė „AirInn Vilnius“ laimėjo 2021 metų pradžioje. Operatorius įgijo teisę 10 metų valdyti 1981 metais pastatytą keturių aukštų viešbutį Rodūnios kelyje greta Vilniaus oro uosto keleivių terminalo. Pastato atnaujinimas buvo reikalingas dėl nusidėvėjusių inžinerinių sistemų, žemo energinio efektyvumo, šiuolaikinių standartų nebeatitinkančios dalies įrangos ir poreikio gerinti keleivių bei viešbučio svečių patirtį. Projektavimo darbus atliko UAB „Tophaus“, interjero dizainą sukūrė „In Arch“ studija. „AirInn Vilnius“ yra viešbučių bei restoranų valdymo bendrovės „Adelita“ antrinė įmonė. Vienintelė „Adelitos“ akcininkė yra bendrovė „Nordic Real Estate“.

2026 07 01 Daugiau

Naujienos

5 kryptys vasarą iš Lietuvos – norintiems muzikos žvaigždžių koncertų Ariana Grande, Katy Perry ar Bad Bunny – gal ryte klausant radijo aplanko mintis, kad būtų smagu vieno iš jų dainą gyvai išgirsti ir net padainuoti koncerte? Tuomet metas pasidairyti bilieto į koncertą ir keliauti ten tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus, Kauno arba Palangos oro uosto. Didžiosios muzikos žvaigždės ir jų koncertai Europos miestuose yra lengvai ir patogiai pasiekiami. Varšuva su Bad Bunny Benito Antonio Martinez Ocasio arba Bad Bunny liepos viduryje bus svečias Varšuvoje. Todėl į svečius jis kviečia ir minias gerbėjų iš kaimyninių šalių. Liepos 14 dieną Varšuvos „Narodowy“ stadione jis atliks ne vieną savo hitą, pradedant nuo „Yo Perreo Sola“, „Dakiti“, „Titi Me Pregunto“ ir kitų. Nuskridę į Varšuvą iškart suprasite, kodėl Puerto Rike gimęs atlikėjas dabar toks populiarus ir savo energija patraukia milijonus gerbėjų. Vienas didžiausių pastarųjų metų pasaulinės muzikos fenomenų Bad Bunny pakėlė ispaniškai atliekamą regetoną ir lotynišką trepą į aukščiausią pasaulinių stadionų lygą. Įdomu tai, kad Bad Bunny ilgą laiką sąmoningai laužė popžvaigždės standartus: jis eksperimentuoja su įvaizdžiu, mada, nagų laku, lyčių stereotipais ir scenoje kuria personažą, kuris yra provokuojamai laisvas. Atlikėjo slapyvardį padiktavo vaikystės nuotrauka, kurioje jis buvo apsirengęs zuikučiu, bet atrodo piktas ir nepatenkintas. Į Bad Bunny koncertą Varšuvoje patogiausia skristi iš Vilniaus į Varšuvą su „LOT Polish Airlines“. Skrydis trumpas, o Chopino oro uostas patogiai sujungtas su miestu. Veiklų ir pramogų Lenkijos sostinėje apstu ir be koncertų – lankytojų laukia muziejai ir galerijos, o ramiai pavasaroti galima tiesiog išsitiesus paplūdimyje prie Vyslos arba nuvažiavus į Moczydlo vandens parką su lauko baseinais ir čiuožyklomis. Charlie Puth jaukumas Edinburge Charlie Puth koncertas Edinburge liepos 21 dieną turėtų būti vienas tų vakarų, kuriuose svarbiausia ne vien scena, šviesos ar efektai, o ryšys su publika. Gerbėjai amerikiečių atlikėją myli dėl to, kad jo dainos dažnai atrodo itin asmeniškos, lengvai atpažįstamos ir tarsi parašytos po emocijų blyksnio. Todėl jos ilgai pasilieka galvoje. Koncertuose su Charlie Puth visada dainuoja daug žmonių – ir tie gerbėjai, kurie jį seka nuo „See You Again“, ir tie, kurie atrado jį dėl „Attention“, „We Don’t Talk Anymore“ ar „Light Switch“. Tiek muzikos kritikus, tiek paprastus klausytojus žavi šio talento kūrybiškumas – jis, regis, niekada nenutraukia savo kūrybos proceso – iš paprasto garso, frazės ar ritmo sukuria užkrečiamą dainą. Socialiniuose tinkluose Charlie Puth puoselėja įvaizdį atlikėjo, kuris ne tik lipa ant scenos, bet ir leidžia pamatyti, kaip gimsta muzika. Dėl to jo koncertai pasižymi artumu ir yra labai jaukūs – publika ateina ne tik išgirsti priedainių, bet ir pamatyti žmogų, kuris vis dar tyrai bei nuoširdžiai džiaugiasi muzika. Charlie Puth dainos dažnai skamba kaip asmeniški prisiminimai, o Škotijos sostinė vasarą atrodo kaip vieta, kurioje šios prisiminimų istorijos iš tiesų galėjo nutikti. Vieną vakarą – pilna salė, dainuojanti „Attention“ ar „See You Again“, kitą rytą – akmenimis grįstos gatvės, pilies vaizdas ir jausmas, kad dėl tokios kelionės tikrai buvo verta susikrauti lagaminą. Iš Kauno tiesioginiu „Ryanair“ skrydžiu pasiekiamas Škotijos miestas koncertui suteiks ypatingą foną. Edinburge paprastas pasivaikščiojimas gali atrodyti kaip scena iš filmo: akmeninės gatvės, kalvos, pilies siluetas, senamiesčio laiptai ir vaizdai, atsiveriantys nuo aukštų kalvų. Liepą čia norisi būti lauke – vaikščioti po senamiestį, užsukti į jaukius barus, pasilikti vakarui ir pajausti, kaip įspūdingą kraštovaizdį apgaubia sutemos. Į Londoną – dėl Ariana Grande Keturis „Grammy“ apdovanojimus turinti Ariana Grande šiuo metu yra tituluojama viena ryškiausių šiuolaikinės popmuzikos vokalisčių. Jos balsas dažnai lyginamas su didžiųjų R&B ir popmuzikos dievaičių, o dainos tapo neatsiejama pastarojo dešimtmečio popkultūros dalimi. Tarp ryškiausių hitų – „Thank U, Next“, „7 rings“, „Problem“, „No Tears Left to Cry“ ir daugybė kitų. Rugpjūčio pabaigoje Londone atlikėja numato pasirodyti ne vieną vakarą – dar nevėlu išsirinkti sau patogiausią datą. Pastaraisiais metais Ariana Grande toliau gausino sekėjų jūrą socialiniuose tinkluose ir daug dėmesio skyrė aktorystei – ypač vaidmeniui filme „Piktoji“, kuris dar labiau sustiprino jos, kaip ne tik dainininkės, bet ir scenos bei kino atlikėjos, įvaizdį. Arianos Grande gerbėjai gali rinktis vieną iš tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Londoną. Iš Vilniaus, Kauno arba Palangos į Londono oro uostus skraidina „Wizz Air“ ir „Ryanair“ oro bendrovės. Vasarą kiek tuštesnis, lėtesnis ir erdvesnis Londonas siūlo turtingą kelionių patirtį. Prieš koncerto vakarą ar kitą dieną po jo užtenka pasirinkti kelis ryškius akcentus. Galima pasivaikščioti palei Temzę iki Tauerio tilto, užsukti į Hyde parką piknikui ar trumpam atokvėpiui, o vakare panirti į Soho gatveles su barais ir restoranais. Jei norisi klasikinio Londono vaizdo, verta palikti laiko ir Bakingamo rūmams – tai paprastas būdas kelionę papildyti ne tik koncertu, bet ir didingo istorinio miesto atmosfera. Katy Perry spalvos išsiskleis Italijoje Katy Perry koncertai dažnai primena ne tik muzikinį pasirodymą, bet ir spalvingą teatrališką šou. Jos repertuare – dainos, kurias moka ištisos kartos: „Firework“, „Roar“, „Teenage Dream“, taip pat „I Kissed a Girl“, „California Gurls“ ar „Dark Horse“. Ilgame kūrybos kelyje Katy Perry išlieja daug energijos, humoro, ryškių įvaizdžių ir stadionams pritaikytų priedainių. Dėl to jos dainos vasaros vakarą, liepos 19 dieną, po atviru dangumi pavers tikra popmuzikos švente, kurios verta laukti. Tačiau maršrutas iš Lietuvos į Katy Perry gali pasirodyti netikėtas – šventė vyks Lucoje, kuri yra lengvai pasiekiama, jeigu iš Kauno su „Ryanair“ nuskrisite į Pizą. Apskritai, Piza vasarą yra nuostabūs vartai į visą Toskanos regioną. Iš čia iki Lucos galima patogiai nuvykti traukiniu, tad koncertinė išvyka lengvai virsta trumpomis itališkomis atostogomis. Nusileidžiate Pizoje, pasivaikštote po vieną garsiausių Italijos miestų, o vakare ar kitą dieną keliaujate į galingą koncertą, kur be skrupulų riaumosite tarsi tigrai su Katy Perry. „The Neighbourhood“ su Kelno kaimynų dvasia Ar iš Kauno su „Ryanair“ nuskridus į Vokietijos miestą Kelną ten vasarą bus taip karšta kaip Kalifornijoje? Nebūtinai. Tačiau rugpjūčio 30 dieną šiame mieste koncertuos JAV grupė „The Neighbourhood“, kilusi iš Kalifornijos. 2011 m. susikūrusią grupę išgarsino „Sweater Weather“ – daina, kuri tapo vizitine kortele ir iki šiol skamba kaip melancholiškas miesto vakaro himnas. Grupės muzikoje daug tamsesnės nuotaikos, lėto pulso, R&B atspalvių ir nostalgiškos atmosferos, todėl jų koncertas Kelne bus ne vien triukšmingas vakarėlis. Kelno atmosfera tokiai muzikai labai tinka. Prieš koncertą verta pasivaikščioti Reino pakrante, sustoti prie Hohencolernų tilto, padabinto su tūkstančiais meilės spynelių, pažiūrėti į kylantį Kelno katedros siluetą ir leisti miesto ritmui truputį sulėtėti. Vakare, kai pakrantėje įsižiebia šviesos, „The Neighbourhood“ dainos – „Sweater Weather“, „Daddy Issues“, „Afraid“ – tarsi natūraliai perteikia tokią pat nuotaiką: vanduo, miestas, lengva melancholija ir koncertas vos už kelių stotelių. Po koncerto galima apmąstyti įspūdžius vaikštinėjant Reino pakrante arba susipažinti su vietiniais barais ir klubais, nes naktinis gyvenimas senamiestyje yra pakankamai aktyvus – visada rasite „kaimyną“, kuris papasakos apie vietinį gyvenimą.

2026 06 30 Daugiau

Visos naujienos

Apie įmonę

Akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. LTOU vysto koordinuotą trijų oro uostų veiklą, siūlo platų paslaugų spektrą ir užtikrina aukštą paslaugų kokybę keleiviams bei partneriams. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

2025 metais Lietuvos oro uostai aptarnavo 7,1 mln. keleivių ir 59 tūkst. skrydžių.

7,1 mln.

keliautojų per metus

59 tūkst.

skrydžių per metus

22,4 tūkst.

tonų krovinių per metus

103

kryptys

Krypčių žemėlapis

Lietuvos oro uostai

Vilniaus oro uostas yra didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, kuris rekordiniais 2019 m aptarnavo 5 mln. keleivių, o 2025 m. – 5,1 mln. keleivių. Oro uostas užima 326 hektarų plotą, aerodromo perimetro ilgis yra 10,54 km Kilimo-tūpimo tako ilgis yra 2 515 m, plotis – 50 m PCN83/F/D/X/T; tūpimo kategorija II, įrengta „Siemens“ signalinių žiburių sistema. Vos per 7 km nuo miesto centro nutolęs oro uostas įsikūręs ant plokščiakalnio pietinėje Vilniaus dalyje. Oro uostą automobiliu iš miesto centro galima pasiekti per 15 min Oro uostas teikia aviacines bei neaviacines paslaugas vietos bei užsienio juridiniams bei fiziniams asmenims.

Kauno oro uostas 2019 m aptarnavo 1,1 mln. keleivių, o 2025 m – 1,5 mln. keleivių. Pagrindinę Kauno oro uosto veiklą sudaro žemų sąnaudų aviakompanijos, orlaivių remonto ir priežiūros įmonės, įsikūrusios oro uoste, taip pat – oro linijų bendrovės, gabenančios krovinius. Kauno oro uostas yra antras didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus ir ketvirtas didžiausias Baltijos šalyse. Oro uostas įsikūręs centrinėje šalies dalyje, nuo Kauno centro nutolęs 14 km, o nuo sostinės Vilniaus – 100 km.

Palangos oro uostas 2019 m aptarnavo 338 tūkst. keleivių, o 2025 m – 448 tūkst. keleivių. Palangos oro uostas yra regioninis oro uostas, įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje ties Baltijos jūra, už 35 km į šiaurę nuo Klaipėdos – jūrų uosto ir trečio didžiausio miesto Lietuvoje. Oro uostas turi išvystytą kelių susisiekimą su svarbiausias regiono miestais bei kaimyninėmis valstybėmis.

Vilniaus oro uostas

Kauno oro uostas

Palangos oro uostas