Spartinti šalies ekonominį augimą

Naujienos

Visos naujienos

Naujienos

Vilniaus oro uoste – daugiau skrydžių į Tel Avivą Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad Vilniaus oro uoste dar šią vasarą bus vykdoma daugiau skrydžių į Tel Avivą (Izraelis). Oro bendrovė „Arkia Israeli Airlines” liepą-rugpjūtį skrydžių skaičių padidins kone dukart, o „Wizz Air“ skrydžius atnaujinti planuoja mėnesiu anksčiau – rugpjūtį. Gegužę veiklą Vilniaus oro uoste pradėjusi Izraelio oro linijų bendrovė „Arkia Israeli Airlines” sezono piko metu – liepą ir rugpjūtį – tarp Vilniaus ir Tel Avivo vykdys net penkis tiesioginius skrydžius per savaitę. Šiuo metu oro bendrovė tarp miestų skraido triskart per savaitę. Oro bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo planuoja atnaujinti rugpjūčio 6 d., arba mėnesiu anksčiau nei skelbta iki šiol. Anot vežėjo, atnaujinti skrydžiai rugpjūtį bus vykdomi dukart per savaitę, vėlesniais mėnesiais – keturis kartus per savaitę. Tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo taip pat vykdo Izraelio oro linijų bendrovė „Israir“. Bendrovės skrydžiai yra vykdomi tris kartus per savaitę. Naujausius skrydžių tvarkaraščius rasti ir bilietus įsigyti galima oficialiuose oro linijų bendrovių tinklalapiuose, atitinkamai www.arkia.co.il, www.wizzair.com bei www.israirairlines.com Vilniaus oro uostas pirmuosius penkis šių metų mėnesius aptarnavo daugiau nei 2 mln. keleivių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei 2025 m., ir kiekvieną iš šių mėnesių pasiekė naują visų laikų rekordą. Rekordus pasiekti padėjo augantis noras keliauti, taip pat naujos oro linijų bendrovės bei nauji ir sugrįžtantys populiarūs maršrutai.

2026 06 10 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uosto prieigose bus vykdomi prevenciniai želdinių šalinimo darbai Vilniaus oro uosto prieigose preliminariai rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais bus vykdomi prevenciniai želdinių šalinimo darbai, kurie būtini siekiant toliau užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus bei reikalavimus. Želdinių šalinimui pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į AB Lietuvos oro uostų (LTOU) kreipimąsi dėl būtinybės pašalinti kliūtis (želdinius), patenkančius į aerodromo apsaugos A zoną. LTOU kas penkerius metus atlieka kliūčių, tame tarpe ir želdinių, patenkančių į aerodromo apsaugos zoną (-as), aukščių matavimus bei vertina suvešėjusios augmenijos įtaką skrydžių saugai. Augmenija, kuri aerodromo apsaugos zonoje (-se) viršija nustatytus reikalavimus, sudaro kliūtis, galinčias turėti įtakos įvairių sistemų veikimui. Prevenciškai atliekamų matavimų metu nustatyta, jog dalis želdinių, esančių Vilniaus oro uosto prieigose, kerta aerodromo kliūčių ribojimo paviršius ir šiuos želdinius būtina pašalinti, kad toliau būtų užtikrinama skrydžių sauga, taip pat ir esant bet kokioms oro sąlygoms. Atliktų matavimų metu nustatyta, jog Vilniaus oro uosto prieigose šiuo metu auga 295 želdiniai, kurių aukštis viršija kliūčių ribojimo paviršius apie 15 metrų. Atsižvelgiant į tai, yra būtina pašalinti minėtus želdinius, augančius aerodromo apsaugos zonoje bei atlikti intensyvų želdinių genėjimą, laikantis teisės aktuose numatytų ir Vilniaus oro uosto saugumo reikalavimų. Projektuojant teritorijas šalia veikiančių oro uostų, medžių ir kitų želdinių tam tikru atstumu neturi būti, o jei minėti želdiniai auga, privaloma juos stebėti bei, esant poreikiui, šalinti, kad nuolat būtų užtikrinta maksimali skrydžių sauga bet kokiomis oro sąlygomis.

2026 06 10 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai toliau atsinaujina – šį kartą internete Lietuvos oro uostai (LTOU) vasarą pradeda su naujais bendrovės tinklalapiais. Nuo šiol visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostų internetinius namus vienija bendras dizainas, daugiau funkcijų bei sklandesnė naršymo patirtis. „Nuosekliai įgyvendiname LTOU strategiją – suteikti geriausią keleivių patirtį ir diegti inovatyvius sprendimus, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti naujus oro uostų tinklalapius, kurie sukurti sklandžiam ir patogiam naršymui milijonams lankytojų kasmet. Žengiame į naują etapą skaitmeninėje erdvėje, atliepdami šiandienius technologinius poreikius. Tikiu, kad bendras visų tinklalapių dizainas ir įdiegtos naujausios funkcijos leis greitai rasti informaciją, padės planuoti sklandžią kelionę ir skatins naudotis įvairiomis paslaugomis, kurias teikia oro uostai“, – teigia Lietuvos oro uostų keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. Oro uostų tinklalapiai atnaujinti po septynerių metų pertraukos. N. Mažeikienė pastebi, kad per šį laikotarpį reikšmingai išaugo keleivių srautai, išsiplėtė paslaugų asortimentas, o vartotojai vis labiau įgudo naudotis dirbtinio intelekto įrankiais mobiliuosiuose įrenginiuose. Atnaujinti tinklalapiai atitinka aukščiausius kibernetinio saugumo reikalavimus, o tiekėjai užtikrina jų nepertraukiamą pasiekiamumą. Nauji tinklalapiai – patogesni, saugesni ir aiškesni keleiviams Prieš skrydį – detali instrukcija: nuo bagažo taisyklių ir draudžiamų daiktų bazės iki pasiruošimo saugumo patikrai bei informacijos keleiviams su individualiais poreikiais. Susisiekimo sprendimai: integruota automobilių stovėjimo aikštelių rezervacija, pateikiama išsami informacija apie „Kiss & Fly“ zoną, pateikiami tarpmiestinio bei viešojo transporto grafikai. Taip pat šioje skiltyje keleiviai ras informaciją apie dalijimosi automobiliu paslaugas. Po skrydžio – pamestų daiktų valdymui įdiegta sukurta patogi elektroninė forma, kad keleiviai galėtų greitai ir paprastai pranešti apie pamestą savo turtą bei sulaukti operatyvios pagalbos. Patogesnis tapo ir patobulintas skrydžių informacijos modulis, kuriame keleiviai ras visą su jų skrydžiu susijusią informaciją. Pasirinkęs savo skrydį kiekvienas keleivis ras visą kelionės planą – nuo registracijos stalų iki įlaipinimo vartų. Modulyje taip pat pateikiama informacija, kiek vidutiniškai keleivis truks atskiruose oro uosto taškuose prieš skrydį. Be to, vos kelių mygtukų paspaudimu čia galima įsigyti greitosios patikros paslaugą. Skrydžio informacijos modulyje keleiviai ras informaciją apie oro temperatūrą vietovėje, į kurią keliauja. Pateikiamas ir draudžiamų vežti daiktų modulis: abejojantieji, ar į savo kelionę galima imti vieną ar kitą daiktą, dabar tiesiog įsijungia „daiktų gabenimo asistentą“, kuris pateikia aiškų atsakymą. Visas Lietuvos oro uostų siūlomas paslaugas vienoje vietoje keleiviai gali rasti užsukę į el. parduotuvę. Tobulėjimo kryptį brėžia keleivių patirtis Naujieji Lietuvos oro uostų tinklalapiai yra sukurti ne tik kaip informaciniai portalai, bet ir kaip į evoliuciją orientuota platforma, kurios tobulinimo procese tiesiogiai dalyvauja patys keleiviai. N. Mažeikienės teigimu, daug dėmesio skiriama grįžtamajam ryšiui skatinti. Pavyzdžiui, atsiliepimų puslapyje keleiviai gali ne tik parašyti tekstinį komentarą, bet ir interaktyviai pažymėti konkrečią svetainės vietą, kurią norėtų pakomentuoti, patobulinti ar pranešti apie pastebėtą klaidą. Skaitmeninė platforma užtikrina tiesioginį ryšį su vystymo komanda: pateikus savo pasiūlymą ir nurodžius el. pašto adresą, informacija pasiekia LTOU skaitmeninių kanalų vystymo specialistus. Dėl to įmonė gali proaktyviai ir greitai reaguoti į realius keleivių poreikius bei operatyviai koreguoti svetainės turinį ar funkcionalumą. „Siekiame, kad keleivis taptų bendrakūriu – jų realios patirtys ir įžvalgos padeda komandai atrasti naujų idėjų, kurios galbūt nebūtų pastebėtos vidinių procesų metu“, – pastebi N. Mažeikienė ir pabrėžia, kad įrankis yra dalis platesnės LTOU strategijos, kuria siekiama užtikrinti geriausią keleivių patirtį skaitmeninėje erdvėje. „Kadangi naujoji platforma sukurta taip, kad ateityje būtų galima lengvai diegti papildomų funkcijų, keleivių atsiliepimai tampa pagrindiniu svertu, kai sudaromas prioritetų sąrašas. Norime sukurti skaitmeninius namus, kurie būtų maksimaliai patogūs milijonams svečių“, – sako LTOU keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė. Rekordiniai srautai – ir internete LTOU valdo keturis tinklalapius – kiekvieno iš oro uostų bei bendrąjį įmonės. Kiekvienas tinklalapis veikia dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Skaičiuojama, kad svetainės per metus vidutiniškai aplankomos du milijonus kartų, trys ketvirtadaliai apsilankymų – naudojantis mobiliaisiais įrenginiais. Dažniausiai oro uostų tinklalapiuose ieškoma informacijos apie skrydžių tvarkaraštį, susisiekimą su oro uostu, saugumo reikalavimus ir teikiamas paslaugas – parduotuves, restoranus, automobilių stovėjimą ir kt. Vilniaus oro uosto tinklalapis yra pasiekiamas nuorodomis www.vno.lt arba www.vilnius-airport.lt, Kauno oro uosto – www.kun.lt arba www.kaunas-airport.lt, Palangos oro uosto – www.palanga-airport.lt, Lietuvos oro uostų – www.ltou.lt.

2026 06 09 Daugiau

Naujienos

Karšta vasaros naujiena – tiesioginiai „Wizz Air“ skrydžiai iš Vilniaus į Podgoricą Iš Vilniaus oro uosto vasarą atsiveria nauja atostogų kryptis – Juodkalnijos sostinė Podgorica. Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius skrydžius pradėjo birželio 7 dieną. Iš Lietuvos į Juodkalniją galima skristi tiesiogiai du kartus per savaitę. „Podgorica yra dar viena Europos sostinė, kurią keleiviai gali patogiai pasiekti iš Vilniaus. Ši kryptis mūsų regiono keliautojams atveria dar platesnes vasaros atostogų ir poilsio galimybes – nuo Juodkalnijos kalnų ir ežerų iki saulėtų jūros paplūdimių. Naujovė parodo mūsų partnerystės su „Wizz Air“ svarbą – nuolat siekiame pasiūlyti keleiviams daugiau pasirinkimų ir atradimų Europoje, kur turizmo infrastruktūra puikiai išvystyta ir suteikia gerą patirtį“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Juodkalnija dažnai vadinama Balkanų perlu. Šios šalies sostinė Podgorica yra jaukus maždaug 180 tūkst. gyventojų turintis miestas. Jame susipina istorinis paveldas, šiuolaikinė architektūra ir ramus pietietiškas gyvenimo ritmas. Keliautojus traukia galimybė pasivaikščioti po senąjį Stara Varoš kvartalą, aplankyti įspūdingą Kristaus Prisikėlimo katedrą, pasigrožėti Tūkstantmečio tiltu ar atsikvėpti žaliose miesto erdvėse prie Moračos upės. Miestas yra patogi pradžios vieta pažinti Juodkalnijos gamtos lobius – nuo Skadaro ežero iki kalnų maršrutų ir Adrijos pakrantės. „Džiaugiamės galėdami pasveikinti keleivius pirmuosiuose „Wizz Air“ skrydžiuose tarp Vilniaus ir Podgoricos. Šis naujas maršrutas dar labiau išplečia mūsų skrydžių tinklą iš Lietuvos ir suteikia keliautojams dar daugiau galimybių pažinti Europą“, – sako Salvatore Gabriele Imperiale, „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. Jis patvirtina, kad Juodkalnija yra kryptis, kurioje dera įspūdinga gamta, turtingas kultūrinis paveldas ir Adrijos jūros pakrantė, todėl ši šalis yra patrauklus pasirinkimas Lietuvos keliautojams. „Šio maršruto atidarymas atspindi mūsų nuolatinį įsipareigojimą Lietuvos rinkai ir siekį siūlyti prieinamas bei patogias kelionių galimybes visoje Europoje“, – pabrėžia G. Imperiale. Nauja Vilniaus–Podgoricos kryptis papildys „Wizz Air“ siūlomų maršrutų iš Lietuvos tinklą ir suteiks keliautojams dar daugiau galimybių patogiai planuoti vasaros keliones į Pietų Europą. Skrydžių bilietai šiam ir kitiems oro bendrovės maršrutams parduodami oficialiame tinklalapyje www.wizzair.com. Tarptautiniai gidai nurodo, kad Podgorica puikiai tinka tiek trumpai savaitgalio išvykai, tiek ilgesnei kelionei po šalį, ieškant autentiškos Balkanų kultūros, šilto svetingumo ir neatrastų patirčių.

2026 06 08 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostų vadovas S. Bartkus: „Teismo sprendimas dėl kontrabandos oro balionais yra aiškus signalas kenkėjams“ Lietuvos teisėsaugos darbas, išaiškinant asmenis, atsakingus už oro balionais iš Baltarusijos skraidintas cigaretes, gina mūsų valstybės interesus ir atspindi poziciją, kad priešiška veikla nebus toleruojama, teigia Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius. Vilniaus regiono apylinkės teismas Šalčininkų rajono gyventoją pripažino kaltu dėl oro balionais iš Baltarusijos gabentos cigarečių kontrabandos. Taip pat teismas visiškai tenkino LTOU civilinį ieškinį ir iš kontrabandininko priteisė 22 108 eurus bendrovės patirtai turtinei žalai atlyginti. „Nuo pat pradžių laikėmės pozicijos, kad nusikalstami veiksmai negali likti be pasekmių – jie kelia grėsmę civilinei aviacijai, trikdo oro uostų veiklą, daro žalą valstybei ir tiesiogiai paliečia tūkstančius keleivių. Sprendimas kreiptis tiek į teisėsaugą, tiek reikšti civilinius ieškinius buvo teisingas ir būtinas žingsnis ginant viešąjį interesą bei Lietuvos oro uostų veiklos stabilumą. Toliau nuosekliai sieksime, kad kiekvienas asmuo, prisidėjęs prie tokių veiksmų, atsakytų už savo elgesį ir atlygintų padarytą žalą“, – teigia LTOU vadovas S. Bartkus. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys teisme atskleidė, kad anksčiau už kontrabandą jau teistas asmuo D. K., veikdamas organizuotoje grupėje, per Lietuvos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Konstatuota, kad tokiais tyčiniais nuteistojo veiksmais buvo trikdomas ir oro uosto darbas. Anot S. Bartkaus, tiek prokurorų atliktas ikiteisminis tyrimas, tiek tolesni teisėsaugos veiksmai išreiškė aiškią valstybės ir institucijų poziciją, taip pat formuoja stiprų prevencinį veiksmą, nes vieša proceso komunikacija galėtų turėti atgrasomąjį poveikį galimiems pažeidėjams. „Viso proceso metu oro bendrovės ir kiti mūsų partneriai galėjo įsitikinti, kad esame pasiryžę aktyviai ginti bendrus interesus ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už veikas, kurios trikdo skrydžius ir sukelia nepatogumą tūkstančiams keleivių. Svarbu ne tik rasti kaltuosius, bet ir atgrasyti nuo nusikalstamų veikų ateityje, nes saugumas yra aukščiausias mūsų prioritetas“, – pabrėžia S. Bartkus. LTOU civiliniame ieškinyje nurodė, kad naktį iš spalio 21 d. į spalio 22 d. orlaivių eismas dėl balionų keliamos grėsmės buvo sustabdytas daugiau nei 8 valandoms, Šiuo laikotarpiu buvo atšaukti 25 skrydžiai, į kitus oro uostus nukreipti 9 skrydžiai, atidėta 20 skrydžių, poveikis padarytas 6 992 keleiviams.

2026 06 04 Daugiau

Naujienos

Rekordų mėnuo: gegužę Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiausia keleivių per visą istoriją Gegužę Lietuvos oro uostai (LTOU) aptarnavo rekordinį keliautojų srautą – beveik 735 tūkst. asmenų. Ypač sparčiu augimu (10 proc.) išsiskyrė Kauno oro uostas, kuris, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pasiekė dviženklį rezultatą. Iš viso oro uostų tinkle aptarnauta beveik 5,8 tūkst. skrydžių ir 8,5% daugiau keleivių nei praėjusiais metais. Rekordiškai išaugę keleivių srautai rodo, kad vasaros aviacijos sezonas įsibėgėja, o nauja ir toliau plėtojama LTOU infrastruktūra sėkmingai palaiko augimo tempą. Gegužę Vilniaus oro uostas aptarnavo beveik 542 tūkst., Kauno oro uostas – 157 tūkst., Palangos – 36 tūkst. keleivių. „Gegužės rezultatai patvirtina, kad Lietuvos oro uostai išlaiko tvirtą augimo trajektoriją ir sėkmingai pasitinka intensyviausią vasaros kelionių sezoną. Rekordinis keleivių skaičius atspindi tiek augančią kelionių paklausą, tiek kryptingą darbą plečiant skrydžių pasiūlą ir stiprinant partnerystes su oro bendrovėmis. Nuosekliai investuojame į oro uostų infrastruktūrą ir veiklos efektyvumą, kad galėtume užtikrinti kokybišką keleivių patirtį bei sudaryti sąlygas tolesniam Lietuvos oro susisiekimo augimui“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. LTOU vadovas pastebi ypač ryškiai augantį keleivių, kurie renkasi reguliarius skrydžius, srautą – jis lyginant su praėjusių metų geguže yra 14% didesnis. Apie 10% augo ir pats reguliarių skrydžių skaičius. Skrydžių skaičius Vilniuje gegužę viršijo 4 tūkst. ribą – iš viso aptarnauti 4247 skrydžiai. Kaune aptarnautų skrydžių skaičius gegužę pasiekė 1140, o Palangoje – 407. Gegužę LTOU pažymėjo ir naujais partnerių startais bei dar platesniu krypčių žemėlapiu: Vilniaus oro uoste veiklą pradėjo nauja oro bendrovė „Arkia Israeili Airlines“, „Wizz Air“ pasiūlė skristi į Gdanską, „Airbaltic“ atvėrė maršrutą Vilnius-Ciurichas. „Arkia Israeili Airlines“ keleivius į Tel Avivą vasaros sezonu skraidins tris kartus per savaitę. Gdanskas su „Wizz Air“ visą vasaros sezoną bus pasiekiamas keturis kartus per savaitę. Iš Vilniaus į Ciurichą „Airbaltic“ skraidys du kartus per savaitę ir dar labiau pagerins Lietuvos susisiekimą su Šveicarija, mat vasaros sezonu šia kryptimi 7 kartus per savaitę skraidina „Swiss“ oro bendrovė. Visus naujojo aviacijos sezono Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapius galima rasti čia.

2026 06 03 Daugiau

Naujienos

Tarptautiniai ACI ekspertai Vilniaus oro uostui suteikė trečiojo lygio akreditaciją – už pažangą keleivių patirties valdymo srityje ACI ekspertai pripažino, kad Vilniaus oro uostas įgyvendino naują pažangios klientų patirties strategijos etapą, pagrįstą įvairiapusiu įsitraukimu. „Partnerystės ir tvarūs ryšiai su suinteresuotosiomis šalimis yra Lietuvos oro uostų stiprybė. Esame didelės ekosistemos centre – suvokdami savo svarbų indėlį į Lietuvos ekonomikos plėtrą į savo pažangos kelią įtraukiame keleivius, darbuotojus, partnerius, klientų patirties specialistus. Nuolat dalijamės savo patirtimi ir gerosiomis praktikomis, kad tobulėtume visi kartu. Tai užtikrina sklandų bendradarbiavimą ir klientų bei partnerių pasitikėjimą“, – teigia Lietuvos oro uostų keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. Pasaulyje šeštus metus vykdoma programa yra skirta plėsti ir gilinti žinias bei taikyti pažangiausias praktikas keleivių patirties valdymo srityje. „Programa palaiko pažangą, kad mūsų oro uostas geriausiai atlieptų keleivių poreikius, sistemingai plėtotų jiems skirtas paslaugas ir kurtų geriausias patirtis. Mums tai yra puiki galimybė mokytis ir naudoti geriausias pasaulines praktikas. Kartu aukštesnis akreditacijos lygis žymi brandesnę organizacijos kultūrą ir keleivių patirties gerinimo nuoseklumą. Augantis tarptautinis pripažinimas rodo, kad keleivių patirties valdymo sritį valdome profesionaliai“, – komentuoja N. Mažeikienė. N. Mažeikienė primena, kad 2024 metais Vilniaus oro uostas pelnė pirmojo lygio ACI akreditaciją, o pernai sėkmingai atitiko visus antrojo lygio reikalavimus. Ji daro išvadą, kad šių metų pasiekimas ir pripažinimas rodo ilgalaikį nuoseklų keleivių patirties vertinimo augimą ir kryptingą tobulėjimą. „Keleivių patirties gerinimą laikome strateginiu prioritetu, todėl labai svarbu, kad Tarptautinės oro uostų tarybos auditoriai jau kelerius metus įdėmiai vertina mūsų praktikas ir duomenis, teikia išvadas ir rekomendacijas. Per metus pasiekta pažanga įrodo, kad rekomendacijas greitai ir sklandžiai paverčiame efektyviai veikiančiais sprendimais”, – sako oro uostų atstovė. Šiuo metu trečiojo lygio akreditaciją Europoje turi tik 9 oro uostai ir Vilniaus oro uostas – vienas iš jų. Tarptautinė oro uostų taryba nurodo, kad pasaulyje yra tik kiek daugiau kaip 100 keleivių patirties akreditaciją turinčių oro uostų. Europoje tokių oro uostų yra tik 25. Tarptautinės oro uostų tarybos klientų patirties akreditacija yra vienintelė pasaulinė akreditacijos programa aviacijos sektoriuje, taikanti visapusišką požiūrį į klientų patirties valdymą oro uostuose. Anot N. Mažeikienės, kiekvienam keleiviui svarbiausia, kad kelionė būtų aiški, sklandi, saugi, mažiau kelianti stresą. O akreditacijos rekomenduojamos praktikos padeda oro uostui kryptingai kurti būtent tokias patirtis. Tarptautinės oro uostų tarybos klientų patirties akreditacijos programa veikia nuo 2019 metų ir yra skirta padėti oro uostams sukurti ir įgyvendinti geriausiomis praktikomis paremtas klientų patirties strategijas bei pasiekti geriausių rezultatų klientų patirties valdymo srityje. Programa apima 8 oro uostų valdymo sritis, tokias kaip klientų pažinimas, duomenų analizės ir panaudojimas klientų patirties gerinime, klientų ir darbuotojų bei partnerių įtraukimas į paslaugų vystymą, oro uostų bendruomenės bei organizacinės kultūros vystymas ir pan. Iš viso yra 5 akreditacijos lygiai, įgalinantys siekti pažangos ir analizuoti oro uostų pasiekimus kiekvienoje srityje. Džiugu, kad ir keleiviai pozityviai vertina vykdomas veiklas – 2025 m. Vilniaus oro keleivių NPS (NetPromoter Score) rodiklis buvo 75, t. y. aukščiausias per visą tyrimų vykdymo laikotarpį nuo 2014 m.

2026 06 02 Daugiau

Naujienos

7 muzikos festivaliai Europoje – tiesiai iš Lietuvos per kelias valandas Vasara Europoje – ne tik ramių atostogų, bet ir muzikos festivalių metas. Vos dviejų ar kiek daugiau valandų kelionė orlaiviu iš Lietuvos – ir atsidursite mieste, kuriame dieną laukia muziejai, senamiesčiai ar pajūris, o vakare – didžiosios scenos, mėgstami atlikėjai ir tūkstančiai bendraminčių. Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti. Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos Birželio 27 d. – liepos 4 d. vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“. Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus. Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų. Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“ Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų. Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos. Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“ Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“. Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta. Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą. „Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d. vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite. Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams. Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė. „Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis „Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu. Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi. Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis „Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz Air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai. Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę. „Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera. Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą. Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje. Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų.

2026 05 28 Daugiau

Naujienos

Vos pusantros valandos nuo Vilniaus – didžioji UEFA Čempionų lygos šventė Lietuvoje yra ir Londono „Arsenal“, ir Paryžiaus „Paris Saint-Germain“ sirgalių. Visi jie žino, kad šeštadienio vakarą Budapešte laukia istorinis mačas dėl UEFA Čempionų lygos trofėjaus. O nuo Vilniaus iki Budapešto – vos 1,5 valandos orlaiviu. Vengrijos sostinė futbolo šventei rengiasi ypatingai. Vilnių su Budapeštu jungia tiesioginiai „Wizz Air“ skrydžiai. Šią ir kitą savaitę tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Vengrijos sostinių vyksta kasdien. O didysis iššūkis „Wizz Air“ oro bendrovės laukia šią savaitę gabenant Anglijos futbolo aistruolius iš Londono. Neseniai Anglijos „Premier“ lygą laimėjusio klubo fanai tikisi dar didesnio istorinio triumfo ir plūste plūsta į Vengriją. Užtat PSG gerbėjai į Budapeštą sugūžės su viltimi apginti Čempionų lygos titulą. Futbolo šventė – visame mieste Finalą organizuojantys vengrai pabrėžia, kad futbolo bus daugiau negu esminės rungtynės „Puskas“ arenoje gegužės 30 dieną. Šeimininkai savaitgalį vadina UEFA Čempionų festivaliu, kuriuo džiaugsis net bilieto į rungtynes neturintys žmonės. Pasidaryti asmenukę su Budapešto vaizdais galima bet kurios kelionės metu. Per Čempionų lygos savaitgalį nuotrauką bus galima pasidaryti Budos pilies ar Dunojaus fone, tačiau greta įspūdingos taurės – trofėjaus, kurį į viršų kels „Arsenal“ arba PSG. Taurės kopija bus parengta pozuoti praeiviams, kiek tik reikės. Tiesiog teks sulaukti savo eilės. Nors kartą panašiame renginyje buvę aistruoliai žino, kad šventė turi savo struktūrą ir logiką. Miestą pagerbia futbolo legendos, pasirodo kylantys jaunieji talentai, savo įgūdžius gali pademonstruoti ir eiliniai sirgaliai. Veikia daug įvairių pramogų su renginio partnerių žaidimais, DJ scenomis, koncertais ir daugybe lauko barų. Svarbiausia, kad futbolo sirgalių miestelis yra atviras visiems – čia galima puikiai pajausti, kad sportas suvienija žmones. Po emocijų antplūdžio – į ramybės užutėkį pirtyse Vis dėlto abiejų komandų sirgaliai turėtų aiškiai žinoti, kur prieš rungtynes bus jų pagrindinės susirinkimo vietos. Londono „Arsenal“ sirgaliai rinksis Varosliget – Miesto parke, vos už kilometro nuo futbolo arenos. Ši zona atsidarys šeštadienį jau 8 valandą ryto. Nuo 10 val. čia prasidės scenos programa, gros DJ, vyks gyvos pramogos, pasirodys specialūs svečiai, o klubo atmosferą kurs ir „Gunnersaurus“ – personažas, kurį turbūt lengviau pamatyti tarp vaikų ir šeimų nei tarp į stadioną skubančių suaugusiųjų. PSG sirgaliai savo ruožtu rinksis „MTK Sportpark“. Vieta parinkta taip, kad iki arenos būtų galima nueiti maždaug per 15 minučių, tačiau pats susitikimo taškas bus ne tik stotelė pakeliui į stadioną. PSG jį pristato kaip centrinę Paryžiaus klubo sirgalių erdvę prieš ir po rungtynių – šventišką ir šeimoms draugišką teritoriją, kurioje finalo diena bus gyvenama kartu su klubo spalvomis, dainomis ir keliomis PSG legendomis. Šioje zonoje telpa iki 14 tūkst. žmonių. Didelė raudonai mėlyna stovykla bus tikras prancūziškas kampelis. Kad ir kaip pasibaigtų finalo rungtynės, dalis sirgalių žino, ką veiks kitą dieną. Reikės atsigauti. Geriausia išeitis, kurią siūlo Budapeštas – garsiosios miesto pirtys su baseinais. Didžioji miesto klasika – Szechenyi pirčių kompleksas: geltoni neobarokiniai rūmai, lauko baseinai, garai virš vandens ir nurimę žmonės, kurie dar prieš dieną šėlo emocijų jūroje. Garo negailės ir Rudas pirtys su mineralinio vandens baseinais ir stogo baseinu, nuo kurio atsiveria vaizdas į Dunojų. Užtat kitas lankomas poilsio objektas – Gellert pirtys – neveikia. Iki 2028 metų šis objektas yra uždarytas rekonstrukcijai. Pajusti miesto atmosferą galima be plano Jeigu norisi ne vandens procedūrų, o tiesiog tylos – patiks miesto muziejai. Budapešto dailės muziejus – geras pasirinkimas tiems, kurie nori didelio, ramaus, klasikinio muziejaus. Vengrijos nacionalinė galerija Budos pilyje taip pat atvira sekmadieniais ir patogi tuo, kad muziejų galima sujungti su vienu gražiausių miesto vaizdų – išėjus iš salių prieš akis atsiveria Dunojus, Parlamentas ir Pešto dalies stogai. Šiek tiek daugiau judesio ir veiksmo žada „House of Music Hungary“ – su daug interaktyvumo, garso, architektūros, žaidimo ir šiuolaikinio meno sprendimų. Jis leidžia pajusti, kad Vengrijos kultūra – ne vien didingas istorinis paveldas. Į Budapeštą mėgstantys sugrįžti turistai teigia, kad šis miestas yra ypatingas tuo, kad jame galima puikiai leisti laiką net visai be plano. Pakanka pakilti į kalną, pasivaikščioti tarp pilies pastatų, nueiti iki Matyaso bažnyčios ir Žvejų bastiono, pažiūrėti į Parlamentą iš kitos Dunojaus pusės. Po futbolo aistrų vakaro ši vieta veiks kaip kontrastas: mažiau šūksnių, daugiau akmens, istorijos ir panoramos. Gausu gero maisto Kad ir kokie ilgai būtų pasivaikščiojimai tiltais ir krantinėmis, vengrai visada pasirūpins, kad svečiai būtų sotūs. Karštas guliašas – patiekalas, kuris visada atkurs energijos atsargas. Futbolo šventei pasirengiantys gyventojai juokauja, kad dubuo guliašo sekmadienį kiekvienam sirgaliui bus tarsi tylus susitaikymas su realybe, kai emocijos išrėktos, balsas prikimęs, o pilvui reikia šilumos. Taip pat paragauti verta vištienos paprikos padaže, dažnai patiekiamos su mažais virtinukais. Šis patiekalas atskleidžia namų virtuvės charakterį tik yra švelnesnis nei guliašas. Kitas pasirinkimas vietinė žuvienė su paprika, ypač tinkanti tiems, kurie nori paragauti ne mėsos patiekalų. Jaukia šiluma dvelkia ir kita Budapešto pagunda – kava su gabalėliu torto. Vietiniams kava nėra tik kofeino pliūpsnis. Veikiau – lėtas ritualas, primenantis apie seną kavinių kultūrą – teatrališką pasisėdėjimą po aukštomis lubomis. Prie kavos savaime atsiranda desertai. Galima rinktis Dobos tortą su karameliniu glaistu, Esterhazy tortą su riešutiniu kremu, kepinius su varške ar aguonomis. Apskritai, Budapešte verta palikti vietos vėlyviems pusryčiams. Po finalo nakties maistas gali būti geresnis sprendimas negu ankstyvas vizitas muziejuje. Kiaušiniai, kava, šviežia duona, vietiniai sūriai, pyragai ar taurė gėrimo leis sekmadienį pradėti lengviau. Miestas turi daug kavinių, kuriose „brunchas“ jau seniai tapo savaitgalio ritualu, todėl tai puikus pasirinkimas lėtai į gyvenimą sugrįžtantiems futbolo šventės dalyviams.

2026 05 27 Daugiau

Visos naujienos

Apie įmonę

Akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. LTOU vysto koordinuotą trijų oro uostų veiklą, siūlo platų paslaugų spektrą ir užtikrina aukštą paslaugų kokybę keleiviams bei partneriams. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

2025 metais Lietuvos oro uostai aptarnavo 7,1 mln. keleivių ir 59 tūkst. skrydžių.

7,1 mln.

keliautojų per metus

59 tūkst.

skrydžių per metus

22,4 tūkst.

tonų krovinių per metus

103

kryptys

Lietuvos oro uostai

Vilniaus oro uostas yra didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, kuris rekordiniais 2019 m aptarnavo 5 mln. keleivių, o 2025 m. – 5,1 mln. keleivių. Oro uostas užima 326 hektarų plotą, aerodromo perimetro ilgis yra 10,54 km Kilimo-tūpimo tako ilgis yra 2 515 m, plotis – 50 m PCN83/F/D/X/T; tūpimo kategorija II, įrengta „Siemens“ signalinių žiburių sistema. Vos per 7 km nuo miesto centro nutolęs oro uostas įsikūręs ant plokščiakalnio pietinėje Vilniaus dalyje. Oro uostą automobiliu iš miesto centro galima pasiekti per 15 min Oro uostas teikia aviacines bei neaviacines paslaugas vietos bei užsienio juridiniams bei fiziniams asmenims.

Kauno oro uostas 2019 m aptarnavo 1,1 mln. keleivių, o 2025 m – 1,5 mln. keleivių. Pagrindinę Kauno oro uosto veiklą sudaro žemų sąnaudų aviakompanijos, orlaivių remonto ir priežiūros įmonės, įsikūrusios oro uoste, taip pat – oro linijų bendrovės, gabenančios krovinius. Kauno oro uostas yra antras didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus ir ketvirtas didžiausias Baltijos šalyse. Oro uostas įsikūręs centrinėje šalies dalyje, nuo Kauno centro nutolęs 14 km, o nuo sostinės Vilniaus – 100 km.

Palangos oro uostas 2019 m aptarnavo 338 tūkst. keleivių, o 2025 m – 448 tūkst. keleivių. Palangos oro uostas yra regioninis oro uostas, įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje ties Baltijos jūra, už 35 km į šiaurę nuo Klaipėdos – jūrų uosto ir trečio didžiausio miesto Lietuvoje. Oro uostas turi išvystytą kelių susisiekimą su svarbiausias regiono miestais bei kaimyninėmis valstybėmis.

Vilniaus oro uostas

Kauno oro uostas

Palangos oro uostas